- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Ar švedai ir norvegai jaučia energetikos krizę, kuri Lietuvoje dar daugiau žmonių gali nustumti už skurdo ribos? Lietuvoje elektros kainos – vienos didžiausių istorijoje. Švedijoje elektra kainuoja dvigubai pigiau. LNK žurnalistų pokalbis su energetikos ekspertu Vidmantu Jankausku apie tai, kodėl Švedijoje elektra pigesnė ir ką daryti, kad ji atpigtų Lietuvoje.
– Švedija praktiškai nenaudoja dujų. Aukštas kainas Europoje ir lemia labai aukštos dujų kainos. Švedija pasigamina pusę elektros hidroelektrinėse, o kitą pusę – atominėse elektrinėse. Ir tas, ir tas nebrangu. Atominės labai senos, hidroelektrinės taip pat beveik jau nieko nekainuoja. Bėda, kad vasarą būna remontai, priežiūros darbai, vandens telkiniuose, rezervuaruose ne visada būna, todėl reikia ir jiems iš kažkur gauti elektros. Šiuo metu pas juos irgi kaina arti 30 centų už kilovatvalandę.
– Kodėl toks skirtumas? Ar Lietuva nieko neturi panašaus?
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
– Galėtume turėti, jei būtume gerai integruoti. Su Latvija turime praktiškai vienodą kainą, nes išvystyta sistema. Estijoje truputį pigiau nei Latvijoje, nes Latvija su Estija neturi 100 proc. ryšio garantijų, tačiau turi du neblogus kabelius į Suomiją. Jei būtų pakankamai visų elektros linijų, kainos būtų vienodos. Tačiau kadangi kainos iššoko iki fantastinių aukštumų, pati Norvegija pradėjo bambėti. Gyventojai skundžiasi, kad labai išaugo kainos. Jų nuomone, pagrindinė priežastis – labai integravosi, turi ne vieną kabelį į Europą, kur kainos aukštesnės. Nepaisant to, kad Norvegijoje kaina turėtų būti labai maža, nes 90 proc. elektros pagamina hidroelektrinėse, likusi dalis – vėjo elektrinėse, jie moka daugiau nei 20–30 centų.
– Ar vieno kabelio su Švedija yra per mažai?
– Taip. Kai Europoje prasidėjo energetikos reforma, buvo iškelta idėja, kad, jei susijungsime, mūsų elektros rinka veiks puikiai ir kainos išsilygins. Bėda, kad vidutiniškai Europoje galima tik 15 proc. iš vienos šalies į kitą persiųsti. Lietuva yra nepalyginamai geroje situacijoje. Mes iš Švedijos galime atsigabenti trečdalį mums naudingos elektros, iš Lenkijos kažkiek irgi galime.
Kainos dabar išaugo, nes sumažėjo vartojimas, daug elektrinių atlieka remontą, priežiūrą. Jos dirba ne visa galia.
– Kaip žiūrite į ateitį – politinius planus daugiau kompensuoti saulės elektrinių statybą? Ar kainos mažės dėl to?
– Visos priemonės ilgalaikės. ES politika – palaipsniui einame link atsinaujinančios energijos. Bet ji šiuo metu reikalauja tam tikrų garantijų, papildų. Jei nepučia vėjas ar nešviečia saulė, reikia kitų pajėgumų. Kalbama ir planuojama, kad ateityje bus baterijų, leidžiančių kaupti elektrą. Kol kas, deja, nenusimato, kad elektros kainos mažėtų.
– Kiek gali kainuoti elektra iki Naujųjų metų?
– Sunku pasakyti. Žiūriu optimistiškai. ES vykdo savo planus, turi užsipildę iki 70 proc. talpyklas. Žiemą sutiksime neblogai pasiruošę. Tikimasi, kad dar Rusija kažkiek parduos dujų. Vokietija dar neturi suskystintųjų gamtinių dujų terminalo. Situacija kelia nerimą. Kainos dabar išaugo, nes sumažėjo vartojimas, daug elektrinių atlieka remontą, priežiūrą. Jos dirba ne visa galia. Tikimasi, kad po vasaros darbų elektrinės dirbs visa galia.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Vilkikai prie Šalčininkų punkto nuo penktadienio turi laukti kitoje vietoje3
Vilkikai, važiuojantys per Šalčininkų pasienio postą ir laukiantys kelkraštyje bei keliantys riziką eismo saugumui, nuo penktadienio nukreipiami laukti į kitą, mažiau judrų kelią. ...
-
Bankų pelnas vėl viršijo rekordus ir tai dar – ne pabaiga?14
Bankų pelnas šiemet – beveik 1 mlrd. eurų. Tai yra du kartus daugiau nei 2022-aisiais. Beje, tiek pelno bankai uždirbo jau atskaičius laikinąjį solidarumo įnašą į šalies biudžetą. Bendra sumokėta suma perkopė 250 mln. eu...
-
KT vertins, ar kailinių žvėrelių verslo draudimas neprieštarauja Konstitucijai6
Konstitucinis Teismas (KT) ėmėsi svarstyti, ar parlamento įteisintas kailinių žvėrelių verslo draudimas atitinka pagrindinį šalies įstatymą. ...
-
Už šūkį „šlovė Ukrainai“ – išpuoliai prieš lietuvius užsienio kurortuose
Lietuvių turistų atostogas svetur vis dažniau apkartina netikėti susidūrimai su ten pat ilsėtis atvykstančiais rusais. Užtenka pasakyti „šlovė Ukrainai“ ir dūžta lėkštės, į poilsiautojus skraido stiklinės. Tokį i&scaro...
-
Elektromobilių vairuotojus Kaune pasitinka pokyčiai: atsiskaitymas už įkrovimą – mobiliąja programėle6
Kauno mieste 23 elektromobilių įkrovos stoteles įrengusi savivaldybės administracija, reaguodama į elektros kainų svyravimus ir piktnaudžiavimo atvejus, imasi neišvengiamo sprendimo. Nuo balandžio 22 d. (pirmadienio) pradeda veikti apmokėjimo s...
-
Lietuvos specialistai nuskenavo Bučos ir Borodyankos teritorijas Ukrainoje: buvo apgadinti dronai
Statybos sektoriaus vystymo agentūra (SSVA) baigė karo suniokotų Bučos ir Borodyankos teritorijų Ukrainoje fotografavimą dronais, kad vėliau galėtų būti sukurtas 3D miestų planavimo įrankis. ...
-
A. Mazuronis prognozuoja, kad šios kadencijos Seimas nepadidins mokesčių dėl gynybos4
Opozicinės Darbo partijos lyderis Andrius Mazuronis sako, kad šiemet kadenciją baigiantis Seimas nepadidins mokesčių dėl gynybos, o pastaraisiais mėnesiais vykusios diskusijos buvo skirtos imituoti sprendimų paiešką. ...
-
M. Lingė: maitinimo sektoriuje bankrotų mažėja, įdarbinama vis daugiau žmonių3
Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas konservatorius Mindaugas Lingė sako, kad įdarbinimai maitinimo sektoriuje auga, bankrotų mažėja, daugėja pradedančių veiklą įmonių, tuo metu Ugdymo ir gydymo įstaigų maisto gamintojų asociacijos va...
-
Maitinimo sektoriaus atstovų protestas prie Vyriausybės: prašo grąžinti lengvatinį PVM tarifą9
Apie 100 protestuotojų – maitinimo sektoriaus atstovų – prie Vyriausybės rūmų Vilniuje penktadienį surengtame mitinge reikalauja grąžinti iki šių metų galiojusį lengvatinį 9 proc. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą. ...
-
Seimas spręs, ar verslui lengvinti ginklų dalių gamybą2
Seimas spręs, kokiais atvejais ginklų dalių gamybą įtraukti į nelicencijuojamų veiklų sąrašą. ...