Socialinės apsaugos ir darbo viceministras Vytautas Šilinskas sako, kad Vyriausybė iš esmės pritaria aukštos kvalifikacijos darbuotojų atvykimo supaprastinimui, tačiau jis mato rizikų dėl nekvalifikuotų darbuotojų.

„Matome rizikų, kad turime pigią darbo jėgą, leisime atsivežti, kiek norime, tai lietuviai išvažiuos ir neturėsime daugiau darbuotojų. Ką ir turėjome ilgą laiką – žmonės išvažiuoja iš Lietuvos ir tų darbuotojų nepadaugėja, problema darbuotojų trūkumo didėja“, – Trišalės tarybos posėdyje sakė V. Šilinskas.

„Principiniame lygmenyje yra Vyriausybės palaikymas, jei atvažiuoja aukštos kvalifikacijos žmonės, kuriems mokamas aukštas atlyginimas, tai jau rodo, kad to žmogaus trūksta, nereikia papildomos biurokratijos, tikrinti, ar tikrai jo trūksta, nes aukštas atlyginimas tai rodo. Antra – jei reikia skaitmenizuoti ir padaryti procesus patogesnius, nereikia perteklinės biurokratijos ir mes tą palaikome“, – kalbėjo jis.

Vyriausybės kanceliarijos strateginių kompetencijų grupės patarėja Agnė Kavaliauskienė sakė, kad Verslo tarybos pasiūlymai buvo gauti pernai rugsėjį, vėliau verslo atstovai juos aptarė su premjere Ingrida Šimonyte.

„Po to susitikimo nutartas vienas pagrindinis dalykas – Užsieniečių teisinės padėties įstatymo keitimas, nes dauguma nuostatų, pokyčių įgyvendinama per šio įstatymo pakeitimą“, – posėdyje sakė A. Kavaliauskienė.

„Premjerė akcentavo techninių galimybių sudarymą teikti elektroniniu būdu, ar tai būtų prašymų nagrinėjimas, ar pateikimas leidimų laikinai gyventi“, – kalbėjo ji.

Pasak A. Kavaliauskienės, dalis pasiūlymų, kuriems nebuvo pritarta, grąžinta į ekspertinį-politinį lygmenį, kad būtų rasta  alternatyvų.

Jos teigimu, įstatymo keitimas buvo planuotas šių metų pabaigoje, tačiau terminas perkeltas į antrąjį šių metų ketvirtį,  projektas Seimui turėtų būti teikiamas pavasario sesijoje. Dalį pasiūlymų ketinama įgyvendinti 2023 metais.

Tuo metu Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė stebėjosi, kodėl planuojami pokyčiai nėra derinami su profesinėmis sąjungomis bei visais socialiniais partneriais.

„Paankstinote įstatymo siuntimą į Seimą, o kur projektas, kodėl nėra suderinta, net nepadarėte posėdžio, kad profsąjungos galėtų įsitraukti į procesą“, – teigė I. Ruginienė.

„Kas liečia migraciją, mūsų pozicija aiški, jei kalbama apie aukštos kvalifikacijos darbuotojus, profesijas, kurias sunku ir ne kiekviena šalis sugeba pasiruošti, (...) turime sudaryti sąlygas jiems atvažiuoti dirbti, kurti pridėtinę vertę. Bet kalbant apie kitus, reikia pagalvoti, ką Lietuvoje galime padaryti, kad juos integruotume į darbo rinką“, – kalbėjo ji.

A. Kavaliauskienė pabrėžė, jog įstatymo projekto kol kas nėra, jis bus pateiktas socialiniams partneriams ir bus diskutuojama.

Lietuvos darbdavių konfederacijos prezidiumo narė Aurelija Maldutytė pabrėžė, kad didžiausia problema yra žemesnės  darbuotojų kvalifikacijos komandiravimas, kurį kontroliuoti labai sudėtinga.

„Matome, kad atvyksta dideliais skaičiais žmonės ir jų daugėja, žmonės, neaišku, kaip įdarbinti ir ar tikrai įdarbinti, kokius moka atlyginimus, kai Lietuvoje jei įdarbintume, Užsieniečių teisinės padėties įstatymas mus įpareigoja darbinti už tą pačią algą, kaip ir lietuvius“, – posėdyje sakė A. Maldutytė.

Jos teigimu, įmonės visų pirma nori įdarbinti savo piliečius, taip išvengiant problemų dėl vizų, apgyvendinimo, kalbos nemokėjimo ar kultūrinių skirtumų.

„Ką turime su komandiruotais žmonėmis, tai čia yra dempingas, nes kai žmogus atkomandiruotas į Lietuvą, nesureguliuosite, kiek Lenkijoje įdarbintam ukrainiečiui mokama algos, ar jis dirba saugiai“, – pridūrė konfederacijos atstovė. 

Todėl, pasak jos, turi būti siekiama, kad žmonės dirbtų legaliai, nebūtų išnaudojami su labai mažomis algomis ir taip būtų apsisaugoma nuo atlyginimų dempingo.

Verslo taryba yra pateikusi 27 pasiūlymus, kaip galima spręsti darbo jėgos trūkumo ir imigracijos klausimus. Vyriausybės atstovai pritaria 13-kai iš jų, iš dalies – keturiems, o dar aštuoniems nepritariama.