- Erika Alonderytė, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Vyriausybės, darbdavių ir darbuotojų interesams atstovaujanti Trišalė taryba antradienį pradėjo diskusijas dėl Europos Parlamento ir Tarybos siūlymų pagerinti žmonių darbo per skaitmenines platformas sąlygas. Siūlymams nepritaria nei darbuotojų, nei darbdavių atstovai, todėl juos norima tobulinti.
Europos Komisijos siūlymu, platformose dirbantys asmenys galėtų naudotis įprastomis teisėmis ir socialinėmis išmokomis. Jiems taip pat būtų suteikta papildoma apsauga.
Pakeitimai paliestų žmones, dirbančius „Bolt Food“, „Wolt“, „ZitiCity“, „Bolt“, „Yandex“ ar „Uber“ platformose.
Socialinės apsaugos ir darbo viceministras Vytautas Šilinskas teigia, jog didžiausia diskusija kyla dėl to, kada žmones, dirbančius platformose pagal individualią veiklą, pripažinti darbuotojais. Jis prašė darbdavių ir darbuotojų suformuluoti bendrą poziciją, dėl kurios Lietuva galėtų derėtis.
Tai yra nepatogu tiek šituo verslu užsiimančioms įmonėms, tiek juose dirbantiems asmenims, nes jie vertina tą lankstumą, kuris yra, ir nenorėtų būti visa apimti darbuotojais.
„Taip, kaip pasiūlyta direktyvoje dabar, dažnu atveju platformose pagal individualią veiklą dirbantys asmenys būtų pripažinti darbuotojais. Tai yra nepatogu tiek šituo verslu užsiimančioms įmonėms, tiek juose dirbantiems asmenims, nes jie vertina tą lankstumą, kuris yra, ir nenorėtų būti visa apimti darbuotojais. Kita vertus, jie visai norėtų tam tikrų teisių“, – Trišalės tarybos posėdyje antradienį sakė V. Šilinskas.
Pasak jo, jau anksčiau buvo diskutuota, kad galėtų būti du keliai – arba šie žmonės lieka individualios veiklos vykdytojais ir Civiliniame kodekse atsirastų jų papildoma apsauga, arba, jeigu jie taptų darbuotojais ir reikėtų diskutuoti dėl išimčių, kad sąlygos tenkintų ir darbdavius, ir darbuotojus, bei nekliudytų lankstumui.
„Panašu, kad dabar labiau einama tuo keliu, kad jie vis dėlto būtų darbuotojai“, – sakė viceministras.
Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Andrius Romanovskis pabrėžė, kad platformų veikla turėtų būti reguliuojama kitaip, nei klasikinė individuali veikla, tačiau tai taip pat negali būti tradiciniai darbo santykiai.
„Ar mes negalėtume siūlyti tokio varianto, kad būtų baziniai principai, o valstybė galėtų nusistatyti hibridinį reguliavimą nacionalinėje teisėje, kur būtų atliepiami du pagrindiniai dalykai: lankstumas ir didesnė socialinė apsauga“, – posėdyje kalbėjo A. Romanovskis.
„Jei būtų tas variantas, kuris yra dabar, tai būtų mirtis tiek platformoms, tiek vartotojams“, – pridūrė jis.
Profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininkė Kristina Krupavičienė kalbėjo, kad šie žmonės turėtų būti apsaugoti ir turėti socialines garantijas.
„Kodėl studentui, kuris vežioja maistą su dviračiais, neskaičiuoti darbo stažo, neįtraukti sveikatos draudimo, kodėl jis negali pretenduoti į ligos, nedarbo išmoką ir turėti stažą savo pensijai“, – teigė K. Krupavičienė.
„Siūlome neatmesti direktyvos, bet žiūrėkime, kokia yra patirtis kitur. Sutinku, kad diskusijų reikia“, – pridūrė ji.
K. Krupavičienė taip pat atkreipė dėmesį, kad kai kuriose Europos šalyse tokie darbo santykiai reguliuojami sektorinėmis kolektyvinėmis sutartimis.
Profesinės sąjungos „Sandrauga“ pirmininkas Kęstutis Juknis siūlė sukurti grupę iš asociacijų, profsąjungų ir Vyriausybės atstovų – ji nelaukiant direktyvos bandytų tam tikrus variantus perkelti į nacionalinę teisę.
Lietuvos įdarbinimo įmonių asociacijos vadovė Aurelija Maldutytė pabrėžė, kad dirbantiems platformose svarbiausia yra lankstumas, todėl būtina modifikuoti Europos Komisijos pasiūlymus.
„Kurjeriai išsakė Darbo santykių komisijoje, kad neįdarbinti jų per prievartą kažkurioje platformoje, nes jų pagrindinis pranašumas ir buvo, kad gali dirbti ne vienam darbdaviui, kaip būtų darbo santykiuose, kai dirbi kažkam privalomai ir tam tikras valandas“, – posėdyje sakė A. Maldutytė.
„Numatyti dalykus, kurie atskirtų, kada tai galėtų būti darbo santykiai, gal ir yra protinga, ir manau, pakeitus apibrėžimus to straipsnio direktyvoje, sukonkretinus, modifikavus ar išbraukus, galima būtų laikyti, kada mes atskiriam, kad tai darbo santykiai“, – kalbėjo ji.
Anot jos, jei platforma nuspręstų, kad jos partneriai negalėtų dirbti kitose platformose, ar nurodytų konkrečias darbo valandas, tuomet galbūt tai būtų galima laikyti darbo santykiais.
Priėmus direktyvą Europos Sąjungos narės jos nuostatas į savo nacionalinės teisės aktus turės perkelti per dvejus metus.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Merų sukilimas: kaltina pinigų ieškant svetimose kišenėse15
Merai sukilo prieš Laisvės partijos siūlymą lėšų gynybai imti iš savivaldybių. Aiškina, kad ir taip pinigų vos užtenka, tad apie jokį pajamų mokesčio perskirstymą negali būti nė kalbos. Be to, kaltina partijos lyderę ...
-
ŽŪM: iki gegužės 15 dienos smulkūs ūkiai dar gali pretenduoti į palankią paramą3
Smulkieji ūkininkai iki gegužės 15-osios dar gali teikti paraišką negrąžintinai paramai. ...
-
G. Skaistė: dėl didesnės Lietuvos banko įmokos į biudžetą reikia ECB pozicijos2
Finansų ministrė Gintarė Skaistė sako, kad norint padidinti Lietuvos banko (LB) įnašą į valstybės biudžetą, reikia gauti Europos Centrinio Banko leidimą. ...
-
Muitinė tikrina I. Vėgėlės šeimos valdomos „Vilpros“ veiklą, finansinę apskaitą11
Muitinės departamentas, reaguodamas į žurnalistų kolektyvo „Biuro“ tyrimą „Kandidatas ir kondyškės“, ėmėsi tikrinti kandidato į prezidentus Igno Vėgėlės šeimos valdomą įmonę „Vilpra“, prane&scaro...
-
Konkurencijos taryba: viešų elektromobilių stotelių plėtra be viešų konkursų – neskaidri
Siūlymas leisti savivaldybėms viešų elektromobilių įkrovimo stotelių rangovus atrinkti be viešojo konkurso mažintų tinklo plėtros skaidrumą, iškreiptų konkurenciją, teigia Konkurencijos taryba, įvertinusi Susisiekimo ministeri...
-
Sunaikinus Jonavoje rastą sprogmenį, atnaujintas traukinių eismas2
Jonavoje šalia geležinkelio tilto ketvirtadienio rytą aptikus sprogmenį ir sustabdžius traukinių eismą, popiet objektas sunaikintas, eismas atnaujintas. ...
-
LEA: Lietuvoje pabrangus benzinui, Lenkijoje jis kainuoja centu pigiau2
Praėjusią savaitę benzinui brangus 0,3 proc., pirmą kartą nuo praėjusių metų gruodžio mėnesio Lenkijoje jis kainuoja pigiau nei Lietuvoje. Tuo metu dyzelino kaina per savaitę mažėjo 0,6 proc., praneša Lietuvos energetikos agentūra (LEA). ...
-
G. Nausėda pasisakė apie I. Vėgėlės šeimos verslui mestus kaltinimus35
Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad šalies vadovo posto siekiantis advokatas Ignas Vėgėlė turėtų pats paaiškinti situaciją dėl mestų įtarimų jo šeimos valdomai įmonei „Vilpra“. ...
-
Konkurencijos kaina Lietuvoje: prarado 20 investuotojų, pasigenda aukštųjų technologijų darbuotojų5
Pernykštis užsienio investicijų Lietuvoje rekordas gali būti nepakartotas. Investuotojai ant kulno apsisuka visai ne dėl karo baimės. ...
-
Institucijos sutarė stiprinti ir plėsti gynybos inovacijas1
Šalies institucijos sutarė dar labiau stiprinti gynybos inovacijas – bus sudarytos sąlygos Lietuvos gynybos pramonei kurti aukštos pridėtinės vertės produktus, taip skatinant naudoti mokslo potencialą ir stiprinant verslo ir kariuomen...