- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
„Lietuvos geležinkelių“ (LTG) grupei nuo vasario 1-osios nutraukiant sutartį su į JAV sankcijų sąrašus įtraukta viena didžiausių pasaulyje kalio trąšų gamintojų ir eksportuotojų „Belaruskalij“, LTG pranešė gavusi trijų nesankcionuotų Baltarusijos bendrovių prašymus vežti šias trąšas.
Visi prašymai grindžiami skirtingais argumentais, todėl LTG kreipėsi į vyriausybinę strateginių įmonių sandorius tikrinančią komisiją, teigia LTG.
„LTG informavus bendrovę „Belaruskalij“ apie Vyriausybės nutarimą bendrovių sutartį pripažinti negaliojančia nuo vasario 1 dienos, sulaukėme jau trijų skirtingų kompanijų kreipimosi dėl trąšų vežimo. Todėl, atsižvelgdami tiek į valstybės priimtus sprendimus dėl grėsmių nacionaliniam saugumui, tiek ir į atnaujintas vidines tvarkas, numatančias sandorių sudarymo procesus grupės viduje, pirmiausia kreipėmės į vyriausybinę komisiją“, – pranešime sakė LTG generalinis direktorius Egidijus Lazauskas.
„Belaruskalij“ antrinė bendrovė „Belorusskaja kalinaja kompanija“ (BKK) prašo pasirašyti sutartį dėl kalio trąšų vežimo geležinkeliu per Lietuvą nuo sausio 24 dienos – prašymą ji argumentuoja poreikiu įvykdyti įsipareigojimus dėl trąšų pardavimo per Klaipėdos uostą.
Dėl trąšų vežimo per Lietuvą taip pat kreipėsi kompanijos „Belintertrans“ ir „Belkali-Migao“. Pirmoji jau yra pateikusi ir paraiškas dėl krovinių vežimo.
„Norint atmesti bendrovių prašymus ir taip stabdyti baltarusiškų kalio trąšų tranzitą per Lietuvą, LTG reikalingas teisinis pagrindas. Tai svarbu siekiant suvaldyti iš skirtingų Lietuvos ir tarptautinių teisės aktų bei daugiašalių susitarimų kylančias rizikas, kurios gali virsti ieškiniais tiek LTG, tiek ir valstybei, jei bus atsisakyta sudaryti susitarimus dėl trąšų vežimo be tvirto teisinio pagrindo, – rašoma pranešime.
Norint atmesti bendrovių prašymus ir taip stabdyti baltarusiškų kalio trąšų tranzitą per Lietuvą, LTG reikalingas teisinis pagrindas.
Klaipėdoje įsikūrusios „Belintertrans Baltic“ vadovas Artūras Gaidauskas BNS teigė, kad įmonė paraiškos vežti trąšas nepateikė.
„Mūsų įmonė su „Belaruskalij“ ir kalio trąšomis šiai dienai neturi jokių sąsajų“, – BNS sakė A. Gaidauskas. Jis nenorėjo komentuoti, kaip ši įmonė yra susijusi „Belintertrans“.
„Su „Belintertrans“ esame partneriai, bendradarbiaujame, o dėl priklausymo „Belintertrans“ nekomentuosiu“, – sakė „Belintertrans Baltic“ vadovas.
Registrų centro duomenimis, Baltarusijoje registruota „Belintertrans“ valdo 100 proc. „Belintertrans Baltic“ akcijų. 2020 metais pastarosios apyvarta buvo 35,7 mln. eurų, pelnas – 34,6 tūkst. eurų.
Minsko srities Salihorsko mieste veikiančią bendrovę „Belkali-Migao“ 2019 metų pabaigoje įkūrė „Belaruskalij“ kartu su Kinijos įmone „Migao Corporation Limited“.
Bendrovė savo tinklapyje nurodo, kad pirmaisiais metais ji planavo pagaminti 80 tūkst. tonų kalio nitrato ir 62 tūkst. tonų granuliuotų azoto-kalio trąšų, jas ketino pardavinėti Europos Sąjungoje, Turkijoje, Rusijoje, Kinijoje. Vėliau planuota skverbtis į Šiaurės Afrikos ir Lotynų Amerikos rinkas.
LTG jau anksčiau informavo „Belaruskalij“ apie Vyriausybės nutarimą nuo vasario 1 dienos nutraukti 2018 metais pasirašytą ir iki 2023 metų pabaigos galiojančią sutartį, pagal kurią per metus pervežama apie 11 mln. tonų trąšų. Bendrovei taip pat buvo pranešta, kad paraiškos jos kroviniams vežti nuo vasario 1 dienos pagal šią sutartį nebus suderintos.
LTG atsisakė patvirtinti ir pagal sutartį pateiktas „Belaruskalij“ paraiškas dėl trąšų vežimo vasario mėnesį.
Sausio 12 dieną Vyriausybė patvirtino gruodį priimtą komisijos išvadą, jog sutartis tarp „Lietuvos geležinkelių“ ir „Belaruskalij“ neatitinka nacionalinio saugumo interesų, todėl turi būti nutraukta.
Pernai gruodžio 8 dieną įsigaliojo JAV sankcijos „Belaruskalij“, tačiau trąšos per Lietuvą toliau važiuoja. Balandžio 1-ąją įsigalios pernai gruodžio pradžioje paskelbtos JAV sankcijos ir „Belaruskalij“ produkcijos eksportuotojai „Belorusskaja kalinaja kompanija“.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Ministrė: pasirinkus amunicijos gamyklos vietą, reikės priimti sprendimus dėl kompensacijų1
Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė sako, kad Vyriausybė turės priimti sprendimus dėl sklypo ir kompensavimo mechanizmo Lietuvos sveikatos mokslų universitetui (LSMU), kurio valdomoje žemėje netoli Baisogalos ketinama statyti &b...
-
G. Skaistė: norint patenkinti gynybos poreikius reikės kompleksinio sprendimo dėl mokesčių
Finansų ministrė Gintarė Skaistė teigia, kad norint rasti finansavimą patenkinti išaugusius gynybos poreikius, reikės kompleksinio sprendimo dėl mokesčių. ...
-
Prezidentas nepalaiko siūlymo gynybą finansuoti iš savivaldybėms tenkančios GPM dalies1
Prezidentas Gitanas Nausėda sako nepalaikantis Laisvės partijos siūlymo dalį papildomų lėšų gynybai surinkti perskirstant savivaldybėms tenkančią gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalį. ...
-
I. Vėgėlės šeimos valdoma „Vilpra“ galimai apeidinėjo sankcijas Rusijai ir Baltarusijai9
Kandidato į prezidentus Igno Vėgėlės šeimos kontroliuojama šildymo sistemų prekybos ir įrengimo grupė „Vilpra“ į Kirgiziją eksportuodama kondicionierius galimai apeidinėjo Europos Sąjungos (ES) sankcijas Rusijai ir Baltarus...
-
Lojalumo pokyčiai darbo rinkoje: į jaunų žmonių išėjimą reikia žiūrėti pozityviai3
Darbo rinkoje keičiasi ne tik tendencijos, bet ir vertybės. Viena iš jų – lojalumas. Apie tai, ar dabartinei darbuotojų kartai lojalumas išlieka vertybe, LNK reportaže pasakojo gydytojas psichoterapeutas Dainius Jakučionis. ...
-
Vyriausybė pritarė siūlymui būtiniausių bankų paslaugų krepšelio kainą susieti su MMA6
Vyriausybė trečiadienį pritarė Finansų ministerijos ir Lietuvos banko (LB) siūlymui būtiniausių bankų paslaugų krepšelio gyventojams ir smulkiam verslui kainą susieti su minimalia mėnesio alga (MMA), ją perskaičiuojant kas trejus metus. ...
-
Liberalai „laisviečius“ kaltina įžūlumu, tarsis dėl savo siūlymo gynybos finansavimui6
Vienas valdančiųjų liberalų lyderių Eugenijus Gentvilas trečiadienį įžūliu pavadino koalicijos partnerių „laisviečių“ siūlymą dėl būdų padidinti gynybos finansavimą, bandys formuluoti savo iniciatyvą. ...
-
Pieno supirkimo kaina Lietuvoje per metus augo dešimtadaliu2
Vidutinė natūralaus pieno supirkimo kaina kovą siekė 42,31 cento už kilogramą ir buvo 10,8 proc. didesnė nei pernai tuo pat metu. Lyginant su vasariu, supirkimo kaina kilo 0,3 proc. ...
-
Lietuvos bankas: Lietuvos auksas pernai pabrango 9 proc.3
Lietuvos aukso atsargų rinkos vertė, nepaisant susilpnėjusio JAV dolerio euro atžvilgiu, pernai išaugo 9 proc. iki 355 mln. eurų, sako Lietuvos banko (LB) atstovas. ...
-
„Laisviečiai“ gynybą finansuoti siūlo iš savivaldybių GPM, akcizų, didesnio pelno mokesčio6
Laisvės partija trečiadienį paskelbė, kad surinkti reikiamas papildomas lėšas krašto apsaugai siūlo perskirstant savivaldybėms šiuo metu tenkančią gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalį, didinant akcizus ir vienu procentiniu pun...