Uniformų siuvėjai badmiriauja

Kol valstybė svarsto, kaip parūpinti darbo statybų bendrovėms, kiti sektoriai merdi ir nesulaukia net kasmečių valstybinių užsakymų. Uniformas siuvančias įmones šiandien gelbsti tik eksportas.

Valstybės užsakymai įstrigo

Policininkus, gaisrininkus, muitininkus ir kitus valstybės tarnautojus rengiantys siuvėjai pasigedo kasmečių užsakymų iš atitinkamų ministerijų.

"Valstybinės institucijos delsia, neskelbia konkursų, nors tam tikrų produktų, šiuo atveju – kariuomenei skirtos aprangos, valstybei tikrai reikės, – sakė bendrovės "Omniteksas" pirkimo vadovas Vydas Damalakas. – Jeigu valstybė įtrauktų šį klausimą į plačiai aptariamą paramos verslui planą, tai būtų didelė paspirtis šalies gamintojams ekonominiu sunkmečiu."

Tvyranti nežinomybė ir lėšų trūkumas varo siuvėjus į neviltį, nes iki šiol nemažą apyvartos dalį sudarydavusių valstybės užsakymų kol kas nėra nė kvapo.

V.Damalakas pabrėžė, kad, pavyzdžiui, Krašto apsaugos ministerija (KAM) visuomet svarbiausius konkursus skelbdavo metų pradžioje. Juos laimėjusios bendrovės galėdavo planuoti darbus ir išteklius. Esą šiuo metu, prasidėjus jau antram metų ketvirčiui, "Omniteksas" negali sudaryti sutarčių su kitais užsakovais, nes vis dar laukia KAM konkursų, kuriems visuomet teikdavo prioritetą.

Siuvėjams – posūnių dalia

Stebėdami valstybės svarstymus gelbėti nuo krizės kone labiausiai nukentėjusį nekilnojamojo turto sektorių, tekstilininkai pasigenda bent minimalaus valstybės dėmesio.

"Priklausome vienai iš šešių svarbiausių šakų, kurios suneša mokesčius į valstybės biudžetą, bet esame palikti likimo valiai. Mums niekas nepadeda, turime patys galvoti, kaip išgyventi", – konstatavo bendrovės "Garlita" generalinis direktorius Juozas Martikaitis.

Jis skaičiuoja, kad tekstilės sektoriuje dirba 48 tūkst. žmonių, dauguma jų – moterys. Jos patenka į vieną socialiai jautriausių visuomenės sluoksnių.

"Siuvėjomis dirba daug vienišų, po tris ir daugiau vaikų auginančių moterų. Jeigu nebus užsakymų, turėsime jas atleisti. Ar galite įsivaizduoti, ką jos turės daryti? Kaip joms reikės išgyventi?" – nerimavo J.Martikaitis.

Vilniaus bendrovės "Vilga" direktorė Audronė Mickūnienė pripažįsta, kad išsaugoti verslą kasdien tampa vis sunkiau: "Jaučiamės atstumti ir nuskriausti, esame palikti kapstytis patys."

"Vilga" šiuo metu nevykdo nė vieno valstybinio užsakymo, o tai kažkada buvo pagrindinis pajamų šaltinis. Paskutinį kartą valstybei vilniečiai siuvo praėjusių metų rugpjūtį.

Gelbsti užsienio pirkėjai

Neseniai "Omniteksas" išsiuntė paskutinį uniformų krovinį Olandijos kariuomenei – pagal praėjusiais metais pasirašytą sutartį kauniečiai olandams pasiuvo uniformų už 90 tūkst. eurų.

"Olandijos karius rengiame ne pirmą kartą, pirmą sutartį pasirašėme praėjusių metų kovą, o gegužę buvome visiškai atlikę savo įsipareigojimus", – džiaugėsi V.Damalakas.

Pasak jo, karinėms organizacijoms gaminami drabužiai turi atitikti specialius reikalavimus, pavyzdžiui, būti tam tikro nedegumo laipsnio. Įvairias drabužių siuvimo technologijas kauniečiai perprato per aštuonerius darbo metus. Įmonė yra laimėjusi atitinkamų valstybinių institucijų skelbtus konkursus ir drabužius tiekia Švedijos, Suomijos, Norvegijos kariuomenėms. Per 2008 m. "Omniteksas" pasiuvo kariškių uniformų už 4 mln. litų. Valstybiniai užsakymai sudarė 17,7 proc. apyvartos, kuri pernai siekė 26 mln. litų.

Pirmą Lietuvos kariuomenės užsakymą bendrovė atliko 2000 m., kai šalis ruošėsi išsiųsti karius į misijas Afganistane ir Irake. Tuomet KAM tarnybos ieškojo, kas galėtų ne tik pasiūti reikiamų drabužių, bet ir modifikuoti marginimo raštą, kad jis tiktų naudoti dykumuose.

Išsigelbėjimas – ilgalaikės sutartys

Siuvimo fabrikai vis dar ūžia daugiausia dėl to, kad su kai kuriais klientais yra pasirašę ilgalaikes tiekimo sutartis. Esą šiandien naujų sutarčių sudaryti vargiai pavyksta, o vartojimas gerokai smukęs. "Vilgos" vadovė A.Mickūnienė skaičiavo, kad įmonės apyvarta nuo 2006 m. sumažėjo tris kartus.

"Gerai, kad turime ilgalaikių sutarčių – jos šiandien yra išsigelbėjimas, – atitarė J.Martikaitis. – Blogai tik, kad kai kurios organizacijos vis tiek mažina užsakymų apimtį. Mažiau siūsime muitininkams, o Vidaus reikalų ministerija paprašė užsakymus perkelti į trečią ar ketvirtą ketvirtį, nes šiuo metu neturi iš ko pirkti produkcijos."

Siuvyklų savininkai teigė, kad daugelis užsakovų pageidauja peržiūrėti kainas, prašo siūti pigiau, o nesutikus – nori nutraukti sutartis. J.Martikaitis pabrėžė, kad dėl padidėjusio pridėtinės vertės mokesčio įmonės ir taip uždirba mažiau. Nemenką dalį produkcijos "Garlita" eksportuoja į Skandinavijos šalis, Didžiąją Britaniją. Nukritus svaro sterlingų kursui britams importuoti lietuviškas uniformas tapo brangu, nes atsiskaityti tenka eurais.

"Čiaudo dabar mūsų užsakovai, bet vis tiek perka produkciją. Nežinia, ar pavyks išsaugoti sutartis, nes ateityje tokių sandorių tikriausiai nebepavyks sudaryti", – nerimavo J.Martikaitis.


Ona Tatolytė, Krašto apsaugos ministerijos Įsigijimų departamento direktorė

2009 m. buvo planuota skelbti konkursus įsigyti lauko uniformoms, galvos apdangalams, marškiniams, trikotažiniams drabužiams, avalynei, ekipuotei. Tačiau krašto apsaugos sistemai, kaip ir kitoms institucijoms, mažinamas biudžetas. Lietuvos kariuomenė šiuo metu yra paskelbusi vienuolika konkursų įsigyti šioms prekėms: maisto produktams, medicinos prekėms, patalynei ir aksesuarams, individualiam siuvimui, naftos produktams, sausumos transporto, laivų ir sraigtasparnių remontui, naftos produktams, kitoms prekėms ir paslaugoms įsigyti. 2008 m. sudaryta sutarčių už 367,5 mln. litų, įsigyta įvairių prekių ir paslaugų: patalynės, aprangos ir avalynės už 24,3 mln. litų. Sudaryta sutarčių maisto prekėms įsigyti už 5,5 mln. litų, medicinos prekėms – 2,63 mln. litų. Ginkluotei ir karo technikai įsigyti sudaryta sutarčių už 53,06 mln. litų. Apranga kariškiams perkama kiekvienais metais skelbiant naujus konkursus arba pratęsiant jau sudarytas sutartis.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

Daugiau straipsnių