- Reda Petrikaitė / lnk.lt
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Valstybinis reguliuotojas skaičiuoja, kad pusė milijono vartotojų Lietuvoje permoka už elektrą. Vis dar yra tokių, kurie už elektros kilovatvalandę pakloja po beveik 60 centų, nors biržoje kainos kone šešis kartus mažesnės.
Nepriklausomi tiekėjai aiškina, kad gyventojams nuolat siūlo geresnius planus, tačiau patys elektros vartotojai didelio susidomėjimo nerodo. O kai kurie politikai dėl visko kaltina patį valstybinį reguliuotoją – esą pastarasis nesugeba atstovėti už vartotojų interesus.
Kėdainiai – miestelis pačiame Lietuvos centre.
Ypatingas ne tik dėl agurkų sostinės titulo, bet ir dėl kone keturiskart brangesnės elektros.
„Mes mokame daugiau kaip 200 tūkst. per mėnesį, priklausomai nuo mėnesio ir kiek tos elektros sunaudojame“, – teigė Kėdainių r. savivaldybės administracijos direktorius Gintautas Muznikas.
Mokyklos, visos kitos įstaigos ir netgi tie, kurie nuomojasi patalpas, yra šitos situacijos įkaitai.
Miesto reikmėms už elektros kilovatvalandę savivaldybė moka 46 centus kartu su pridėtinės vertės mokesčiu (PVM), kai šią savaitę vidutinė elektros kaina biržoje svyruoja apie 10 centų.
„Tai reiškia – mokyklos, visos kitos įstaigos ir netgi tie, kurie nuomojasi patalpas, yra šitos situacijos įkaitai“, – tikino Ekonomikos komiteto narys (MG) Viktoras Fiodorovas.
„Tokia kaina yra fiksuota pagal pasirašytą sutartį su UAB „Enefit“, kai pirkimas buvo atliktas 2022 metais. Kai elektros kainos buvo pačiam aukščiausiame lygyje. Atliktas viešasis pirkimas per centrinę perkančiąją organizaciją“, – aiškino G. Muznikas.
Savivaldybė norėtų mokėti mažiau, tačiau sutartį esą nutraukti galėtų tik abipusiu sutarimu. O tiekėjas nesutinka. Nebent savivaldybė padengtų dėl sutarties nutraukimo patirtus nuostolius.
„Fiksuojant kainą, apsidraudžiam nuo rinkos svyravimo, bet jeigu kaina rinkoje kiltų, mes išlaikytume kainą. Ir su ta pačia Kėdainių rajono savivaldybe turėjome laiką, kuomet kaina rinkoje buvo itin aukšta, o savivaldybė turėjo itin žemą kainą, bet tada viskas buvo gerai ir niekas jokių pretenzijų nekėlė“, – kalbėjo „Enefit“ vadovas Vytenis Koryzna.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
Valstybinis reguliuotojas sako, kad negali niekuo padėti. Siūlo arba padengti nuostolius, arba aiškintis teisme.
„Tikrai yra dalykų, kam trūksta tų lėšų, tikrai būtume jas racionaliau išnaudoję, negu mokėdami už elektrą tokią kainą“, – tikino G. Muznikas.
Už elektrą permoka ir buitiniai vartotojai. Lietuvoje – kone pusė milijono vartotojų, kurie vis dar moka daugiau nei 28 centus už kilovatvalandę.
„Mes matome, kad nepriklausomi tiekėjai siūlo planus, kur vidutiniškai mokama 24 centai už kilovatvalandę“, – sakė Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos pirmininkas Renatas Pocius.
„Mes nenuvesim kiekvieno vartotojo prie kasos, nepasodinsim prie kompiuterio ir nepasakysim, kad tu rinkis ir taip toliau. Tuo vis dėlto turi ir patys vartotojai domėtis“, – teigė Ekonomikos komiteto narys (TS-LKD) Andrius Kupčinskas.
Lietuvoje dar maždaug 100 žmonių, kurie už elektros kilovatvalandę pakloja ir beveik 60 centų.
„Pavyzdžiui, rėžyje tarp 37 ir 40 centų yra beveik 3 tūkst. vartotojų, 41 ir 45 yra pusantro tūkstančio ir taip toliau“, – kalbėjo R. Pocius.
„Klientų, mokančių daugiau negu 28 centus už kilovatvalandę, turime šiek tiek mažiau nei 20 tūkst.“, – sakė V. Koryzna
Nepriklausomi tiekėjai, pasikeitus elektros kainai, pigesnių planų klientams siūlyti neprivalo.
Nematoma, kad būtų labai taip aktyviai siūloma vartotojams peržiūrėti savo sutartis. Valdžia tik parekomendavo tai daryti.
Juk išmoko vartotojai domėtis savo planais dėl televizijų, dėl interneto, dėl mobiliųjų operatorių, aš tikiu, kad kažkada išmoks ir dėl elektros tiekėjų pasidomėti.
„Gauna informaciją sąskaitoje apie aktualias kainas, apie aktualias nuorodas, kur gali pasilyginti. Taip pat kiekvieną mėnesį siunčiame rinkos apžvalgas“, – kalbėjo V. Koryzna.
„Labai aktyviai kalbėjom su savo vartotojais. Su savo. Bet mes negalim daryti įtakos tiems vartotojams, kurie ne mūsų. Mes galim kalbėti viešai, bet negalime jiems skambint“, – teigė „Elektrum Lietuva“ vadovas Martynas Giga.
Vieni tikisi, kad gyventojai suaktyvės rudeniop, kai padidės elektros suvartojimas.
„Juk išmoko vartotojai domėtis savo planais dėl televizijų, dėl interneto, dėl mobiliųjų operatorių, aš tikiu, kad kažkada išmoks ir dėl elektros tiekėjų pasidomėti“, – vylėsi A. Kupčinskas.
„Jeigu skaičiuotume ir gyventojus, besikeičiančius savo kainas ir planus, ir tuos, kurie prasitęsė sutartis, tai per pirmą pusmetį maždaug dešimtadalis mūsų klientų tą padarė“, – sakė „Ignitis“ korporatyvinės komunikacijos vadovas Artūras Ketlerius.
„Kai reikia rinktis tiekėją dėl žemesnės kainos, labai daug kas tiesiog nekreipia dėmesio“, – aiškino M. Giga.
Kiti dėl tokios situacijos kaltina patį valstybinį reguliuotoją.
„Čia – ne švietimo klausimas. Esmė yra atstovauti, atstovėti vartotoją. Šiandien nei vertos, nei panašios atstovaujančios institucijos tikrai savo darbo neatlieka“, – teigė V. Fiodorovas.
Ir vėl grįžta prie minties tiekėjus įstatymiškai įpareigoti atpigus elektrai mažinti kainas.
„Palinkėjimas Seimo nariams – labiau galvoti, kaip skatinti didesnį tiekėjų atsiradimą rinkoje, nes nuo liberalizavimo pradžios turėjome aštuonis tiekėjus rinkoje, dabar turime tris“, – kalbėjo V. Koryzna.
„Ta didesnė vartotojų dalis taps aktyvesni, bet vėlgi, aš neabejoju, kad dalis vartotojų visada bus pasyvūs. Visada“, – aiškino M. Giga.
Valstybinė energetikos reguliavimo taryba primena, kad jei dabartinis tiekėjas nesutinka pasiūlyti pigesnio plano, vartotojas turi teisę sutartį nutraukti be jokių baudų ir pereiti pas kitą elektros tiekėją.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Siūlo išeitį ilgalaikiam nedarbui: trūksta bendruomenės poreikius atliepiančių veiklų2
Šią savaitę Trišalei tarybai buvo pristatytos Vakarų šalių patirtis įgyvendinant kovai su nedarbu skirtas darbo garantijos programas. Pasak Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) atstovės Ingos Liubertės, darbo garantijos...
-
Tarnyba: didelė dalis vyresnių žmonių susiduria su sunkumais naudojantis skaitmeninėmis paslaugomis1
Skaitmeninės paslaugos sunkiai prieinamos didelei daliai vyresnio amžiaus žmonių. Neretai šie asmenys, neužtikrinus alternatyvų paslaugoms internetu, lieka socialinio gyvenimo paraštėse, konstatavo skaitmeninės atskirties tyrimą atlikusi...
-
Situacija Lietuvoje – tragiška: brangsta mėgiamas tautiečių produktas45
Pieno produktai vis labiau brangsta ir viskas dėl Europoje nykstančių mažųjų ūkių. Mažėjant pieno pasiūlai, didėja jo paklausa, o kartu auga ir pieno produktų kainos. Pirkėjai baiminasi, kad jeigu pienas brangs ir toliau, teks jo atsisakyti. ...
-
Panaikinus „Foxpay“ licenciją VPT siūlo įsivertinti atsiskaitymo būdų alternatyvas
Lietuvos bankui (LB) penktadienį panaikinus finansinių technologijų bendrovės „Foxpay“ licenciją Viešųjų pirkimų tarnyba (VPT) pirkimų vykdytojams siūlo įsivertinti kitų atsiskaitymo būdų alternatyvų pasiūlymą klientams. ...
-
I. Trinkūnaitė Lietuvos banko sprendimą panaikinti „Foxpay“ licenciją vadina susidorojimu6
Lietuvos banko (LB) sprendimą už šiurkščius ir nuolatinius pažeidimus panaikinti finansinių technologijų bendrovės „Foxpay“ licenciją, jos vadovė Ieva Trinkūnaitė vadina susidorojimu bei siekiu pagrįsti kuo griežtesnę ba...
-
Alytuje atidaryta nauja „Kauno grūdų“ gamykla2
Žemės ūkio ir maisto gamybos grupės „Akola group“ valdoma bendrovė „Kauno grūdai“ Alytuje atvėrė dar vieną gamyklą. ...
-
S. Krėpšta: panaikinus „Foxpay“ licenciją, bendrovės klientai neturėtų pajusti nepatogumų
Lietuvos banko (LB) valdybos narys Simonas Krėpšta tvirtina, kad nutraukus mokėjimo bendrovės „Foxpay“ licenciją, klientai nepatogumų nepajus. ...
-
Baltijos šalių ministrai ragina suvienodinti tiesiogines žemės ūkio išmokas1
Lietuvoje vykusiame susitikime Baltijos šalių žemės ūkio ministrai paragino visas Europos Sąjungos valstybes nares suvienodinti tiesiogines išmokas žemės ūkiui. ...
-
Nuo gruodžio baisogališkiai traukiniais į Vilnių keliaus be persėdimų2
Nuo gruodžio vidurio, savaitgaliais, į šalies sostinę nuvykti norintys Baisogalos gyventojai tą galės padaryti keliaujant vienu traukiniu. ...
-
BFK vadovas: vienkartinių pensijų fondų išmokų nereikia apmokestinti
Naujasis Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) pirmininkas mano, kad ir toliau nereikėtų apmokestinti vienkartinės išmokos iš antros pakopos pensijų fondų. Tačiau socialdemokratas Algirdas Sysas mano, jog valstybės įmokėta dalis ar ...