Užmojai Europos energetikoje: kas laukia Lietuvos

Posakis, kad rusiškais dujotiekiais į Europą rieda tankai, pasitvirtino. Kaip juos užkimšti? Apie tai pokalbis su Europos Komisijos (EK) atstovybės Lietuvoje vadovu Mariumi Vaščega.

„Rusijos agresija Ukrainoje aiškiai parodė, kad energetikoje labai svarbus yra saugumo dėmuo, kad energetika yra gyvybiškai svarbi nepriklausomybės užtikrinimo sąlyga. Atsirado būtinas poreikis kiek įmanoma greičiau atsiriboti nuo rusiškų energijos šaltinių. EK operatyviai pateikė labai aiškų planą, kuris panaikintų priklausomybę nuo Rusijos energetikos“, – pabrėžė M.Vaščega.

– Kokiomis priemonėmis numatyta pasiekti plane numatytus tikslus?  – „Kauno diena“ paklausė EK atstovybės Lietuvoje vadovo.

– Jei iki šiol energetikoje siekėme Žaliojo kurso tikslų ir daug šioje srityje nuveikėme, dabar įsitikinome, kad Žaliojo kurso tikslai reikalingi dar ir tam, kad užsitikrintume savo energetinę nepriklausomybę.

Būtina suprasti, kad, siekiant strateginių tikslų, reikia kiek įmanoma greičiau ne tik sumažinti, bet ir panaikinti priklausomybę nuo rusiškos naftos ir rusiškų dujų. Galvoje reikia turėti dar vieną svarbų dėmenį – Rusijai taikomas sankcijas, ypatingai jūros keliais gabenamai naftai. Turime surasti alternatyvius naftos tiekimo šaltinius ir kiek įmanoma labiau skatinti atsinaujinančios energijos plėtrą.

Kalbant apie dujas, situacija ta pati – būtina turėti kiek įmanoma daugiau įvežimo kanalų, t.y. suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalų. Tą privalumą gali išnaudoti priėjimą prie jūros turinčios valstybės, tačiau ne visos jį turi. Tokioje situacijoje kuo greičiau turime rasti priemonių, kuo pakeisti 155 mlrd. kub. m dujų: toks yra metinis rusiškų dujų importas į ES. Manome, didžiąją dalį užduoties galima įvykdyti dar iki šių metų pabaigos: panaudojant jau esamus SDG terminalus, taip pat alternatyvius tiekimo kanalus. Kai kuriais atvejais prireiks papildomo laiko, pavyzdžiui, statant naujus terminalus. Be to, bus sudarytos sąlygos savanorišku pagrindu bendrai pirkti dujas. Komisija apsvarstys galimybę sukurti bendro pirkimo mechanizmą. Juo naudojantis bus galima derėtis ir sudaryti sutartis dėl dujų pirkimo dalyvaujančių valstybių narių vardu. Komisija taip pat apsvarstys teisėkūros priemones, kuriomis būtų reikalaujama, kad valstybės narės ilgainiui diversifikuotų dujų tiekimą.

– Akivaizdu, kad energetikos rinkos transformacijos uždaviniai yra epochos masto. ES su tokiais iššūkiais ekonomikoje dar nebuvo susidūrusi.

– Esame optimistiškai nusiteikę ta prasme, kad visi ES turi tą pačią nuostatą ir yra ganėtinai daug vienybės. Niekas nenori šioje geopolitinėje situacijoje likti priklausomas nuo rusiškų energijos išteklių. Aišku, užduotis tikrai nelengva, nes energijos rinka keičiama iš esmės. Efektyvaus energijos naudojimo srityje buvome nustatę labai aukštus energijos efektyvumo tikslus, kurie jau tada buvo ambicingi, bet dabar tos ambicijos turime pridėti. Viskas, ką pateikėme plane, yra suskaičiuota, pagrįsta ir, tikimės, tai bus įmanoma pasiekti.

– Kokie iššūkiai laukia Lietuvos, įgyvendinant tą strategiją, kokius namų darbus reikės padaryti?

– Lietuva energetinio atsiribojimo nuo Rusijos planą pradėjo vykdyti gerokai anksčiau: turi SDG terminalą, kurį statant reikšmingai prisidėjo EK, taip pat turi puikias naftos importo galimybes per Būtingę. Energijos tiekimo saugumo prasme Lietuva atrodo neblogai. Neseniai buvo atidaryta dujų jungtis tarp Lietuvos ir Lenkijos, kuri sukuria dujų tiekimo saugumo zoną Baltijos ir Šiaurės šalių regione. Taigi, galima sakyti, kad esame gana saugūs.

Kitas labai reikalingas žingsnis saugumo įtvirtinimo kryptimi yra susijęs su atsinaujinančių energijos išteklių kūrimu, įsisavinimu. Tik tuomet būsime visiškai nepriklausomi, kai galėsime naudotis energijos šaltiniais, kurių nereikia importuoti. Visų pirma, tai saulė ir vėjas. Žinau, Lietuvos užmojai šioje srityje yra ambicingi, ypač saulė energetikos srityje, ir yra nuostata padaryti dar daugiau. Noriu pabrėžti, kad įgyvendinti šios srities projektus labai padeda EK. Būtent EK yra numačiusi, kaip palengvinti ir paspartinti terminus, per kuriuos galima gauti vėjo jėgainių, didelių saulės energetikos parkų statybos leidimus. Numatyti ir nauji finansavimo šaltiniai. Kitas prioritetinis žingsnis yra susijęs su Lietuvos elektros tinklo sinchronizavimu su Vakarų Europos elektros tinklu.

– Ar Lietuva pasirengusi statyti didžiulius atsinaujinančios energijos parkus?

– Kad būtų galima supaprastinti ir pagreitinti leidimų išdavimą, kiekviena šalis iš karto turėtų nustatyti vietas, kuriose iš esmės negali kilti aplinkos problemų. Būtent tokiose vietose bus galimybė gauti supaprastintus leidimus, kad kuo greičiau galėtų pradėti veikti atsinaujinančios energijos parkai. Šiandien tokių zonų dar neturime, bet kai jų atsiras, atsinaujinančiosios energijos plėtra įgaus naują pagreitį. Tai yra ir namų darbas Lietuvai.

– Galima suprasti, kad tokie planai atveria naujų galimybių ir verslui.

– Atsiveria naujų galimybių atsinaujinančių energijos išteklių instaliuotojams, saulės baterijų ir kitos įrangos gamintojams. Jau ir pastaraisiais metais vyksta sparti šio verslo sektoriaus plėtra, bet artimiausioje ateityje tos plėtros neabejotinai bus dar daugiau.

– Strategijoje atkreipimas dėmesys į biometano svarbą. Kaip, jūsų duomenimis, Lietuvoje įsisavinama ši energijos rūšis?

– Tai sritis, kurioje kiekviena ES valstybė narė gali nuveikti daugiau. Žemės ūkyje, gyvulininkystės fermose esančius energijos šaltinius, visą tą žaliavą reikia panaudoti kuo efektyviau. Lietuva, kaip pakankamai stipraus žemės ūkio šalis, tokių galimybių tikrai turi. Kaip žinome, biometano išgavimo technologija nėra kažkokia naujiena. Biometano panaudojimas bus svarbus dėmuo transformuojant energetikos sektorių.

Tikimės, kad įgyvendinant strategiją kainos stabilizuosis ir pasieks kiekvienam iš mūsų įprastą lygmenį.

– Kokie iššūkiai laukia Lietuvos pereinant prie visai netaršių transporto priemonių?

– Transportas yra viena iš sričių, kurioje pažanga Žaliojo kurso link Lietuvoje lėčiausia. Siekiant paspartinti, reikia efektyvesnės elektros infrastruktūros tinklo plėtros, kad elektra varomų automobilių įkrovimas nebūtų problema. Tam yra numatyta ES parama. Buvo sukurtas vadinamasis Atsigavimo ir ekonomikos stabilumo užtikrinimo fondas ir jame yra suplanuotos labai aiškios priemonės įkrovimo stotelėms ir kitai infrastruktūrai įrengti.

– Energetinės nepriklausomybės įgyvendinimo plane kalbama apie trumpalaikius elgsenos pokyčius, dėl kurių naftos paklausa galėtų sumažėti. ES narės raginamos pradėti namų ūkių ir pramonės objektų informavimo kompaniją. Kokie yra elgsenos pokyčiai, kokia motyvacija, kad jų atsirastų?

– Įžengėme į laikotarpį, kuris energetikos srityje yra labai nenuspėjamas, todėl svarbu panaudoti kiekvieną savo arsenale turimą energijos taupymo priemonę, kad energijos paklausa būtų maksimaliai mažinama, ypač pereinamuoju energetikos sektoriaus transformacijos laikotarpiu, kai dar pageidaujamu pajėgumu neveikia atsinaujinantys energijos šaltiniai. Elgsenos pokyčiai yra prasmingi ypač dabar, kai labai brangsta kuras, elektra. Atrodo, labai nedidelės pastangos, jei veikiama kartu, gali duoti gana įspūdingų rezultatų. Pavyzdžiui, jei visoje ES dviem laipsniais sumažintumėme šildymo temperatūrą, tai poveikis būtų labai didelis – būtų sutaupyta tiek dujų, kiek jų per visus metus tiekiama dujotiekiu „Nord Stream“. Tai parodo kasdienio taupymo svarbą ir pokyčius, kuriuos gali lemti ne tik globalios strategijos, bet ir kasdienė elgsena. Gali atrodyti, kad kasdieniai elgsenos pokyčiai yra nekomfortiški, bet turime neužmiršti, kad gyvename neeiliniais laikais ir kad kiekvienas galime prisidėti prie energetikos rinkų stabilumo.

– Kažkada teko girdėti įdomų pavyzdį apie kasdienės elgsenos naudą: jei visas pasaulis atsisakytų elektrinių durų skambučių, galima būtų uždaryti kelis atominių elektrinių reaktorius.

– Apie tai nesu girdėjęs ir nesu tikras dėl skaičiavimo, bet tai yra geras pavyzdys. Reikia pagalvoti apie šildymą: gyvenantys šiaurinėje Europos dalyje turėtų stengtis šiek tiek pamažinti šildymą, o gyvenantys pietinėje Europoje turėtų pagalvoti, iki kokios temperatūros galima sumažinti patalpų vėsinimą. Energijos taupymas yra greičiausias ir pigiausias būdas įveikti dabartinę energetikos krizę ir sumažinti sąskaitas. Valstybės narės taip pat raginamos taikyti fiskalines priemones energijos taupymui skatinti, pavyzdžiui, sumažinti PVM tarifus efektyvaus energijos vartojimo šildymo sistemoms, pastatų izoliacijai, prietaisams ir gaminiams.

–  Ar skatinimas taupyti energiją gali tapti nauju daugiabučių renovacijos impulsu?

– Noriu pabrėžti, kad strategijoje taupymui skiriama labai didelė reikšmė. Tačiau kalbame ne tik apie trumpalaikius elgsenos pokyčius. Dar daugiau naudos atneš kitos priemonės – minėta daugiabučių renovacija ir visi aukštesni energijos taupymo tikslai.

– Kaip globalią strategiją pajus kiekvienas atskiras šeimos ūkis?

– Tikimės, kad įgyvendinant strategiją kainos stabilizuosis ir pasieks kiekvienam iš mūsų įprastą lygmenį.



NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių