- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Lietuvos Vyriausybė, reaguodama į koronaviruso krizę, ėmėsi fiskalinių priemonių, dėl kurių valstybės skola gali padidėti 9 mlrd. eurų, todėl labai svarbu tinkamai panaudoti ekonomikai skatinti skiriamas lėšas, teigia Lietuvos banko valdybos pirmininkas.
„Čia labai svarbus yra preciziškumas ir tikslumas. Be abejo, likvidumą ir tam tikrą vartojimą užtikrinti yra svarbu, bet ne ką mažiau svarbu yra panaudoti pinigus konkurencingumui didinti – nukreipti į vidurinę perspektyvą, kad išnaudotume situaciją, susijusią su tam tikru fiskaliniu laisvumu“, – penktadienį spaudos konferencijoje sakė V. Vasiliauskas.
Anot jo, dėl išaugusio skolinimosi valstybės skolos ir bendrojo vidaus produkto (BVP) santykis 2021-ųjų pabaigoje gali išaugti iki 52,7 proc.
Pasak V. Vasiliausko, Vyriausybės ketinimai dalį ekonomikos skatinimui skirtų lėšų investuoti į infrastruktūrą savaime nėra blogi, nes tai prisideda prie ekonomikos, tačiau ir šiuo atveju būtina galvoti apie vidutinės trukmės perspektyvas.
Ne ką mažiau svarbu yra panaudoti pinigus konkurencingumui didinti – nukreipti į vidurinę perspektyvą, kad išnaudotume situaciją, susijusią su tam tikru fiskaliniu laisvumu.
„Ar tai prisidės prie konkurencingumo didinimo ateityje. Aš manau, kad turint finansines galimybes labai svarbu, kad būtų lėšos investuojamos į tas sritis, kurios kurs pridėtinę vertę, kurios augins ekonomiką vidutiniu laikotarpiu. Todėl visko paleisti į trinkeles ar asfaltą tikrai nereikėtų. Investicijos į viešąjį sektorių yra labai svarbu, visų pirma į protą, žmones, viešąją infrastruktūrą“, – aiškino V. Vasiliauskas.
„Žmogiškojo kapitalo investicijos yra labai svarbios, na ir, žinoma, struktūrinės reformos, apie kurias mes labai dažnai kalbame, bet mažai šioje srityje progresuojame“, – pridūrė Lietuvos banko vadovas.
Pasak jo, kol kas apie lėšų panaudojimo efektyvumą kalbėti sunku, nes aiškesnis vaizdas bus matyti jau tik jas panaudojus, tačiau valstybės skolos augimo tempas tikrai yra didelis, ypač įvertinus tai, kad Mastrichto kriterijai numato, jog valstybės skola neturėtų viršyti 60 proc. BVP ribos.
„Be abejo, galime išgirsti, kad daugelis valstybių viršija šį rodiklį, bet mes esame atvira ir maža ekonomika. Taip, mes turime tam tikras pagalves dėl skolinimosi dabar ir dėl skolinimosi ateityje, nes esame euro zonos nariai, (...) tačiau aš manau, kad artėjant prie Mastrichto kriterijaus skaičiavimai ir statymai finansų rinkose automatiškai didės. Jeigu finansų rinkos nemato, kad tos pasiskolintos lėšos investuojamos į ekonomikos raumenų auginimą vidutiniu laikotarpiu, kad BVP augtų ir mes galėtume sumažinti santykį tarp skolos ir ekonomikos dydžio, jos pradės bausti palūkanomis“, – tvirtino V. Vasiliauskas.
Jis taip pat pabrėžė, kad ir prognozuojamas Lietuvos viešojo sektoriaus deficito augimas Lietuvoje yra vienas didžiausių Europos Sąjungoje.
„Todėl panaudojant tuos finansinius išteklius reikia elgtis atsakingai, nes tai yra visos visuomenės pinigai. Grąžinimas tos skolos teks ateities kartoms, todėl man labai keista, kad kalbant apie tokius didelius skaičius, jie niekaip neatsiduria biudžete. Aš dar kartą naudodamasis proga, tikrai primygtinai paraginčiau pradėti diskusijas ir patį procesą dėl 2020 metų biudžeto peržiūrėjimo“, – tvirtino V. Vasiliauskas.
Peržiūrėti 2020 metų biudžetą taip pat ragina ir Valstybės kontrolė, apie tai Seime kalbėjo ir prezidento Gitano Nausėdos vyriausiasis patarėjas Simonas Krėpšta, tačiau tiek premjeras Saulius Skvernelis, tiek finansų ministras Vilius Šapoka tvirtina, kad tą daryti kol kas nėra būtina.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Vilkikai prie Šalčininkų punkto nuo penktadienio turi laukti kitoje vietoje6
Vilkikai, važiuojantys per Šalčininkų pasienio postą ir laukiantys kelkraštyje bei keliantys riziką eismo saugumui, nuo penktadienio nukreipiami laukti į kitą, mažiau judrų kelią. ...
-
Bankų pelnas vėl viršijo rekordus ir tai dar – ne pabaiga?17
Bankų pelnas šiemet – beveik 1 mlrd. eurų. Tai yra du kartus daugiau nei 2022-aisiais. Beje, tiek pelno bankai uždirbo jau atskaičius laikinąjį solidarumo įnašą į šalies biudžetą. Bendra sumokėta suma perkopė 250 mln. eu...
-
KT vertins, ar kailinių žvėrelių verslo draudimas neprieštarauja Konstitucijai6
Konstitucinis Teismas (KT) ėmėsi svarstyti, ar parlamento įteisintas kailinių žvėrelių verslo draudimas atitinka pagrindinį šalies įstatymą. ...
-
Už šūkį „šlovė Ukrainai“ – išpuoliai prieš lietuvius užsienio kurortuose
Lietuvių turistų atostogas svetur vis dažniau apkartina netikėti susidūrimai su ten pat ilsėtis atvykstančiais rusais. Užtenka pasakyti „šlovė Ukrainai“ ir dūžta lėkštės, į poilsiautojus skraido stiklinės. Tokį i&scaro...
-
Elektromobilių vairuotojus Kaune pasitinka pokyčiai: atsiskaitymas už įkrovimą – mobiliąja programėle6
Kauno mieste 23 elektromobilių įkrovos stoteles įrengusi savivaldybės administracija, reaguodama į elektros kainų svyravimus ir piktnaudžiavimo atvejus, imasi neišvengiamo sprendimo. Nuo balandžio 22 d. (pirmadienio) pradeda veikti apmokėjimo s...
-
Lietuvos specialistai nuskenavo Bučos ir Borodyankos teritorijas Ukrainoje: buvo apgadinti dronai
Statybos sektoriaus vystymo agentūra (SSVA) baigė karo suniokotų Bučos ir Borodyankos teritorijų Ukrainoje fotografavimą dronais, kad vėliau galėtų būti sukurtas 3D miestų planavimo įrankis. ...
-
A. Mazuronis prognozuoja, kad šios kadencijos Seimas nepadidins mokesčių dėl gynybos4
Opozicinės Darbo partijos lyderis Andrius Mazuronis sako, kad šiemet kadenciją baigiantis Seimas nepadidins mokesčių dėl gynybos, o pastaraisiais mėnesiais vykusios diskusijos buvo skirtos imituoti sprendimų paiešką. ...
-
M. Lingė: maitinimo sektoriuje bankrotų mažėja, įdarbinama vis daugiau žmonių3
Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas konservatorius Mindaugas Lingė sako, kad įdarbinimai maitinimo sektoriuje auga, bankrotų mažėja, daugėja pradedančių veiklą įmonių, tuo metu Ugdymo ir gydymo įstaigų maisto gamintojų asociacijos va...
-
Maitinimo sektoriaus atstovų protestas prie Vyriausybės: prašo grąžinti lengvatinį PVM tarifą11
Apie 100 protestuotojų – maitinimo sektoriaus atstovų – prie Vyriausybės rūmų Vilniuje penktadienį surengtame mitinge reikalauja grąžinti iki šių metų galiojusį lengvatinį 9 proc. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą. ...
-
Seimas spręs, ar verslui lengvinti ginklų dalių gamybą2
Seimas spręs, kokiais atvejais ginklų dalių gamybą įtraukti į nelicencijuojamų veiklų sąrašą. ...