- Eleonora Budzinauskienė, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Asignavimai socialinei apsaugai didėja, tačiau jų santykis su BVP kinta nedaug ir atsilieka nuo Europos Sąjungos vidurkio. Skurdo rizikos lygis Lietuvoje vis dar vienas didžiausių ES ir socialinių išmokų įtaka skurdo rizikos lygiui šiek tiek sumažėjo, rodo Valstybės kontrolės atliktas skurdo mažinimo pažangos vertinimas. Vienas iš jo tikslų – įvertinti pažangą įgyvendinant ankstesnio, 2019 M. Valstybės kontrolės atlikto audito rekomendacijas.
„Lietuvoje kas penktas žmogus gyvena žemiau skurdo rizikos ribos, apie 140 tūkst. šalies gyventojų, pernai metų duomenimis, gyveno žemiau absoliutaus skurdo ribos. Nors pastaruoju metu išmokos auga, tačiau, gerėjant ekonomikai, jų santykis su BVP kinta nedaug. Tai reiškia, kad išmokomis palaikomas pastovus skurdo rizikos lygis“, – sako Akvilė Kernagė, Valstybės kontrolės Veiklos audito 2-ojo departamento vyriausioji valstybinė auditorė-audito grupės vadovė.
Socialinės apsaugos išlaidos išmokoms pernai sudarė apie 8,9 milijardo Eur, o socialinių išmokų įtaka skurdo rizikos lygiui 2019–2020 m. šiek tiek sumažėjo. Vadinasi, nemokant socialinių išmokų Lietuvos skurdo rizikos lygis 2019 m. būtų 9,5 procentinio punkto didesnis, 2020 m. – 8,7 proc. punkto.
Lietuvoje kas penktas žmogus gyvena žemiau skurdo rizikos ribos, apie 140 tūkst. šalies gyventojų, pernai metų duomenimis, gyveno žemiau absoliutaus skurdo ribos.
2021 m. rugsėjo mėn. startavo savivaldybių socialinės paramos veiksmingumo stebėsenos sistema, kurią sukūrė Socialinės apsaugos ir darbo ministerija. Iš jos rodiklių matyti, kad savivaldybių socialinės paramos veiksmingumas yra vidutinis, 2017–2020 m. jis siekė 5 balus iš 10. Šį indeksą sudaro 35 rodikliai, apimantys skurdo mažinimo (4), pagalbos (21) ir prevencijos (10) sritis. Didžiųjų miestų savivaldybėse situacija skurdo mažinimo srityje yra geresnė, o socialinių paslaugų rodikliai blogesni. Skurdo rizikos lygis savivaldybėse svyruoja nuo 13,5 iki 38,5 proc., socialinės pašalpos gavėjų ir skurstančių asmenų santykis – nuo 1 iki 25 proc. Rodiklių netolygumai tarp savivaldybių signalizuoja, kad ministerija ir savivaldybės turėtų skirti dėmesį geresnius rodiklius pasiekiančių savivaldybių praktikos analizei, jos sklaidai ir pritaikymui kitose savivaldybėse.
Valstybės kontrolė 2018–2019 m. atliko auditą „Ar socialinė parama užtikrina skurdžiai gyvenančių asmenų minimalius vartojimo poreikius ir skatina įsitraukti į darbo rinką“. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai buvo pateiktos septynios rekomendacijos. Jų įgyvendinimui dėmesys yra skiriamas, tačiau šiuo metu dar neįgyvendintos dvi svarbios rekomendacijos dėl elektroninių paslaugų plėtros ir socialinės paramos kompleksinio teikimo. Didžiausią laukiamą poveikį duotų kompleksinis visų pateiktų rekomendacijų įgyvendinimas.
Siekiant mažinti pažeidžiamiausių asmenų grupių skurdo rizikos lygį, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija imasi priemonių, susijusių su socialinių išmokų didinimu ir palankesnių sąlygų jas gauti sudarymu (senatvės pensininkams, asmenims su negalia, šeimoms, auginančioms vaikus, vienišiems asmenims, bedarbiams). Tikimasi, kad šie sprendimai darys teigiamą įtaką skurdo rodikliams ateityje.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Pieno supirkimo kaina Lietuvoje per metus augo dešimtadaliu
Vidutinė natūralaus pieno supirkimo kaina kovą siekė 42,31 cento už kilogramą ir buvo 10,8 proc. didesnė nei pernai tuo pat metu. Lyginant su vasariu, supirkimo kaina kilo 0,3 proc. ...
-
Lietuvos bankas: Lietuvos auksas pernai pabrango 9 proc.
Lietuvos aukso atsargų rinkos vertė, nepaisant susilpnėjusio JAV dolerio euro atžvilgiu, pernai išaugo 9 proc. iki 355 mln. eurų, sako Lietuvos banko (LB) atstovas. ...
-
„Laisviečiai“ gynybą finansuoti siūlo iš savivaldybių GPM, akcizų, didesnio pelno mokesčio5
Laisvės partija trečiadienį paskelbė, kad surinkti reikiamas papildomas lėšas krašto apsaugai siūlo perskirstant savivaldybėms šiuo metu tenkančią gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalį, didinant akcizus ir vienu procentiniu pun...
-
„Investuok Lietuvoje“: Lietuvos konkurencingumas patiria iššūkių, yra mažesnis nei regione
Lietuvos ekonomikos konkurencingumas patiria iššūkių bei mažėja regione, teigia užsienio investicijų skatinimo agentūra „Investuok Lietuvoje“. ...
-
I. Žilienė: elektros tinklų sujungimas kainuos apie 270 mln. eurų, įtaka tarifui bus maža2
Šiaurės vakarų ir rytų elektros perdavimo tinklų sujungimo projekto, kurį siekiama pripažinti ypatingos valstybinės svarbos, įgyvendinimas kainuos apie 270 mln. eurų, sako energetikos viceministrė Inga Žilienė. ...
-
Politikams svarstant apie gynybos pramonės plėtrą, institucijos sutarė gilinti ryšius1
Politikams svarstant būdus stiprinti vietinę pramonę, kelios valstybės institucijos trečiadienį sutarė gilinti ryšius, kad padėtų įmonėms kurti inovacijas gynybos srityje. ...
-
2022 metais vadovai uždirbo 58 proc. daugiau nei šalies vidurkis3
2022 metais vidutiniškai daugiausia uždirbo įvairaus lygio vadovai – 2,9 tūkst. eurų neatskaičius mokesčių, arba 58 proc. daugiau nei 1,83 tūkst. eurų siekęs šalies vidurkis, skelbia Valstybės duomenų agentūra. ...
-
LEA laikinai stabdo paraiškas saulės elektrinėms ir kaupikliams
Lietuvos energetikos agentūra (LEA) trečiadienį laikinai sustabdė verslo, ūkininkų ir atsinaujinančių išteklių energijos bendrijų paraiškų priėmimą saulės elektrinėms ir kaupikliams įsirengti, trečiadienį pranešė agent...
-
Viceministrė: taršaus automobilio teisę važiuoti siūloma pratęsti iki septynių darbo dienų5
Aplinkosaugininkams bei kitų institucijų pareigūnams nustačius, jog automobilis viršijo išmetamųjų dujų normą, jo techninę apžiūrą siūloma naikinti ne po dviejų parų kaip numatyta dabar, bet po septynių darbo dienų, sako aplinkos...
-
Ant Vyriausybės stalo – vandenilio plėtros iki 2050-ųjų gairės1
Vyriausybė trečiadienį svarstys Energetikos ministerijos parengtą vandenilio plėtros Lietuvoje 2024–2050 metais gairių projektą, kuriomis siekiama sukurti žaliojo vandenilio ekosistemą ir infrastruktūrą, nustatyti pagrindines jo plėtros krypt...