- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Valstybės kontrolė nustatė, kad 40 procentų šalies kelių – labai prastos būklės: ant jų dangų ne tik provėžos, bet ir didžiulės atsivėrusios duobės, kurias keičia ne remonto darbai, o įspėjamieji ženklai. Ekspertai beda pirštu į sumas – kasmet nusidėvėjusių dangų remontams buvo skiriama vos po 12 mln. eurų. Ministerija teisinasi ir pakeitė pinigų skyrimo tvarką, pasakojama LNK reportaže.
Už kelių būklę šalyje yra atsakinga Kelių direkcija. Jos vadovas tvirtina, kad anksčiau vykdyti projektai įgyvendinti tinkamai.
„Tačiau praėjus tam tikram laikui (virš dešimt metų), juos reikia remontuoti“, – kalbėjo Kelių direkcijos vadovas Remigijus Lipkevičius.
Tvarkymui pinigų neužtekdavo, mat nuo 2016 metų kelių atnaujinimui ministerija kiekvienais metais skirdavo vos po 12 mln. eurų. Už tokią sumą, sakoma, kad padaryti negalima praktiškai nieko.
Kelininkų atstovai tvirtina, kad beveik 3 mlrd. vertas valstybės turtas nugrimzdo į paraštes.
„Jeigu mes savo namų parketo grindis neprižiūrėsime dešimt metų, kaip jos atrodys? Jos bus tiesiog nudėvėtos ir mums reikės jas iš esmės keisti“, – teigė asociacijos „Lietuvos keliai“ vadovas Šarūnas Frolenko.
Važiavimas gatvėmis – lyg loterija: kas apvažiuoja duobes, išsisuka nuo nuostolių, o kas į jas pataiko – smarkiai paplonina piniginę ir yra priverstas vaikščioti pėsčiomis.
„Šiuo metu yra apie 75 tūkst. Pernai irgi buvo panašiai“, – sakė Lietuvos draudimo transporto draudimo agentas Paulius Ilbertas.
Susisiekimo ministerija teisinasi, kad tai, kas užrašyta dokumentuose, nebeveikia.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
„Yra keliai, kuriuose intensyvumas yra didesnis negu planuota, tad ta danga, konstrukcija, kuri buvo skaičiuota prieš 10–15 metų, neatitinka ir kelias greičiau nusidėvi“, – kalbėjo Kelių ir oro transporto politikos grupės vadovas Vladislavas Kondratovičius.
Ministerija pakeitė ne kelių susidėvėjimo metodikas, o pinigų skyrimo tvarką: panaikino rezervą ir jį išdalino. Todėl valstybinės reikšmės keliams nuo šiol bus skiriama beveik 70 proc. lėšų, o likusi dalis – vietiniams keliams. Kas bus atnaujinama regionuose, spręs ir Vyriausybė.
„Tie prioritetai mūsų netenkina. Mes kartais pamatome, kad išasfaltuoja vieną ruožą, tada bėga asfaltuoti kitą kraštą. Mes taip nedarytume. Paskirtumėme lėšas, išasfaltuotume tą ruožą, kad to krašto gyventojai turėtų patogų susisiekimą“, – teigė Prienų rajono meras Alvydas Veicekauskas.
Nors ir įvestas trimetis planavimas, bet lėšos skirstomos kiekvieniems metams.
Bet ministrai atiduoti vadžių savivaldai nenori, esą keliai bus asfaltuojami pagal partinius interesus. Kelių finansavimo pertvarką Seimui pristatęs Marius Skuodis žadėjo, kad ji bus ypač skaidri. Ministras tvirtino, kad neis pirmtakų pramintais keliais, kai pinigai buvo dalinami pagal politikų rinkimų apygardas.
Kolegos pastebi, kad kol kas laikytis skaidrumo pažadų nesiseka.
„Visa šių metų suma nuėjo Klaipėdos Baltijos prospektui. Tai klausimas, ar miestas finansuojamas pagal partinę priklausomybę“, – sakė savivaldybių asociacijos viceprezidentas Vitalijus Mitrofanovas.
Dėl pinigų dalybų keliams anksčiau priekaištauta buvusiam susisiekimo ministrui Jaroslavui Narkevičiui. Jis kaltintas dosniai skirstęs juos rajonams, kuriuose jis arba jo atstovaujamos partijos nariai kandidatavo į Seimą, o kelios dienos po pralaimėtų rinkimų 100 tūkst. eurų atiteko ir tuomečio premjero Sauliaus Skvernelio gatvės tvarkymui.
Savivaldybių vadovai pastebi, kad nauja tvarka atneš daugiau lėšų, bet neramina, ar jos bus panaudotos.
„Nors ir įvestas trimetis planavimas, bet lėšos skirstomos kiekvieniems metams ir jeigu vienais metais nepavyktų nupirkti dalies darbų ir dalis lėšų nebūtų panaudotos, tai jos į kitus metus nepersikeltų“, – pasakojo Kaišiadorių rajono meras Vytenis Tomkus.
Ekspertai skaičiuoja, kad norint atnaujinti daugumą nusidėvėjusių Lietuvos kelių, kasmet prireiktų nuo 50 iki 100 mln. eurų.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Seimas spręs, ar verslui lengvinti ginklų dalių gamybą2
Seimas spręs, kokiais atvejais ginklų dalių gamybą įtraukti į nelicencijuojamų veiklų sąrašą. ...
-
Kai kuriems elektros vartotojams – nemaloni žinia2
Nemaloni žinia elektros vartotojams, pamirštantiems ar tyčia nedeklaruojantiems suvartotos elektros energijos. Jei vartotojai naudojasi ne išmaniuoju skaitikliu ir daugiau nei metus nedeklaruoja suvartotos elektros kiekio, nuo kitų metų jiems...
-
Penktadienį protestą rengiantis maitinimo verslas prašo grąžinti 9 proc. PVM lengvatą5
Maitinimo sektoriaus atstovai penktadienį prie Vyriausybės rengia protesto akciją reikalaudami grąžinti iki šių metų galiojusį lengvatinį 9 proc. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą. ...
-
Seimas svarstys griežtinti tvarką į Lietuvą atvykstantiems dirbti užsieniečiams3
Seimas imsis svarstyti griežtinamus reikalavimus dirbti į Lietuvą atvykstantiems užsieniečiams ir juos kviečiančioms įmonėms. ...
-
G. Nausėda palaiko pelno mokesčio didinimą gynybai, dėl PVM sako esąs „kategoriškai prieš“5
Tariantis dėl didesnio gynybos finansavimo, prezidentas Gitanas Nausėda sako palaikantis papildomą pelno apmokestinimą, tačiau pabrėžia esantis „kategoriškai prieš“ pridėtinės vertės mokesčio (PVM) kėlimą. ...
-
Seimas nustatė tvarką, kaip bus laikinai nuomojama laisva valstybinė žemė
Laisvą valstybinę žemę ir mieste, ir kaime laikinai išsinuomoti galės tik ūkininkai arba įmonės, kurie naudojo ją iki praėjusių metų pabaigos bei deklaravo joje augintas naudmenas. Jiems atsisakius toliau žemę dirbti, į tuos sklypus gal...
-
Regionuose mažėja bankų skyrių: ką daryti gyventojams?2
Regionuose mažėja bankų skyrių, gyventojams tenka važiuoti keliasdešimt kilometrų iki artimiausio banko, kad gautų konsultaciją. Bankai aiškina paprastai – žmonės į padalinius ateina vis rečiau ir ragina nuo šiol su banku...
-
Seimas palengvino neįgaliuosius vežančių automobilių parkavimą1
Nuo lapkričio lengvės neįgaliųjų vairuojamų ar juos vežančių automobilių parkavimas – jų savininkams leista nemokėti mokesčio už stovėjimą savivaldybių nustatytose vietose. ...
-
N. Mačiulis: gynybą galima finansuoti parduodant valstybės įmonių turtą10
Vyriausybei iškėlus idėją steigti specialų fondą gynybai papildomai finansuoti iš didesnių mokesčių, „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis sako, kad krašto apsaugą reikėtų finansuoti ne didinant mokesčius, o pard...
-
Premjerė: pratęsus bankų solidarumo įnašą valstybė negautų realių pajamų5
Lietuvoje veikiantiems bankams pernai uždirbus dukart didesnį pelną nei 2022-aisiais, premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad pratęsus laikinąjį bankų solidarumo įnašą, pajamų iš šio mokesčio valstybė nebesurinktų, nes ma...