Draudimas – net druskai

Lietuvos vežėjai nuostolius labiausiai pajus per transporto paslaugų srautą į kitas ES valstybes, kai reeksportuojamos maisto prekės į Baltarusiją iš kitų šalių.

Be to, dalies uždraustų maisto prekių pervežimą gali perimti Rusijos vežėjai, kurie jas gabens į Baltarusiją.

Tai rodo ekonomikos ekspertų ir Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“ skaičiavimai.

Pagal Baltarusijos Ministrų Tarybos nutarimą, nuo 2022-ųjų sausio į šią šalį draudžiama įvežti gyvas kiaules, tam tikrų rūšių gyvūnų ir paukščių mėsą, pieną ir jo produktus, daržoves, riešutus ir vaisius, naminių gyvulių ir paukščių riebalus, gyvūninės kilmės aliejų, dešras, konditerijos gaminius, druską, kurių kilmės šalys – ES, JAV, Kanada, Norvegija, Albanija, Islandija, Šiaurės Makedonija, Jungtinė Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystė, Juodkalnija, Šveicarija.

2021 m. sausį–spalį Baltarusija užėmė penktą vietą didžiausių Lietuvos prekių reeksporto rinkų sąraše.

„Linavos“ generalinio sekretoriaus Zenono Buivydo teigimu, transporto verslui šie ribojimai kelia didžiulį nerimą, ypač dėl reeksportuojamų maisto prekių į Baltarusiją iš kitų ES šalių.

„Jei vertintume tik mūsų šalies maisto prekių eksportą į šią šalį, nuostoliai neturėtų būti tokie dideli kaip reeksporto atveju. Bendri nuostoliai, vertinant eksportą ir reeksportą, gali siekti beveik 104 mln. eurų“, – sakė Z.Buivydas.

Šansas Rusijai

Nuostoliai dėl lietuviškos kilmės maisto prekių eksporto į Baltarusiją apribojimų per visus metus gali siekti 13 mln. eurų, o nuostoliai nutraukus maisto prekių reeksportą į Baltarusiją – 91 mln. eurų.

Pasak Z.Buivydo, nereikėtų atmesti ir tokio scenarijaus, kad dalį europietiškų maisto prekių, kurios nepatenka tarp sankcijų Rusijai, į Baltarusijos rinką gali eksportuoti būtent šios šalies verslas.

2014-aisiais Rusijai paskelbus embargą maisto prekių iš ES vežimui, europietiškas maisto prekes per savo teritoriją į Rusijos rinką ėmė eksportuoti Baltarusija.

Ekonomisto Aleksandro Izgorodino teigimu, vežėjai gali patirti netiesioginę riziką, nes Lietuva turi didelę priklausomybę nuo Baltarusijos reeksporto.

„Per Lietuvą į Baltarusiją keliauja nemažai prekių, kurių mūsų šalies verslas negamina, bet kurios iš ES keliauja tranzitu, pervežant mūsų šalis vežėjams, per Lietuvą į Baltarusiją. 2021-ųjų sausį–spalį reeksporto iš Lietuvos į Baltarusiją apimtys siekė 729 mln. eurų, o Baltarusija užėmė penktą vietą didžiausių Lietuvos prekių reeksporto rinkų sąraše. Pernai jai teko 7 proc. visų prekių reeksporto iš Lietuvos“, – komentavo A.Izgorodinas.

Kaip reaguos užsakovai?

Lietuvos statistikos departamento duomenimis, maisto prekių ir gėrimų dalis Lietuvos reeksporto į Baltarusiją struktūroje pernai sausį–spalį sudarė 10,3 proc. visų prekių reeksporto, o apimtys siekė 75,7 mln. eurų ir buvo septynis kartus didesnės, nei lietuviškos kilmės maisto prekių ir gėrimų eksporto į Baltarusiją apimtys.

ES statistikos departamento skaičiai rodo, kad 2020 m. maisto prekėms teko 14 proc. visų ES prekių eksporto į Baltarusiją apimčių. 2020 m. ES maisto prekių eksporto į Baltarusiją apimtys siekė 890 mln. eurų, o dalį šio eksporto aptarnauja Lietuvos vežėjai.

Pasak A.Izgorodino, Baltarusijai apribojus maisto prekių iš ES importą, vežėjai gali netekti dalies maisto prekių pervežimo užsakymų iš ES valstybių.

„Remiantis 2021 m. sausio–spalio duomenimis, galima prognozuoti, kad, Baltarusijai įvedus apribojimus maisto prekių importui, Lietuvos vežėjų nuostoliai gali siekti 86 mln. eurų sausį–spalį, arba 104 mln. eurų per visus metus. Šių nuostolių vežėjai gali patirti per nutrūkusias maisto prekių vežimo sutartis su Lietuvos ir ES maisto tiekėjais. Nuostoliai per tiesioginį eksportą – vežant lietuviškas prekes į Baltarusiją, neturėtų būti tokie dideli, nes Lietuvos maisto prekių eksportas į Baltarusiją sudaro mažą dalį“, – sakė ekonomistas.

Statistikos departamento duomenimis, 2021 m. sausį–spalį Baltarusija užėmė 28 vietą didžiausių lietuviškos kilmės prekių eksporto rinkų sąraše, o lietuviškų maisto prekių ir gėrimų eksporto apimtys siekė 10,8 mln. eurų – 11 proc. visų Lietuvos eksporto į Baltarusiją apimčių.