- Ignas Jačauskas, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Vyriausybė nuo kitų metų sausio siūlo dešimtadaliu didinti valstybinių mokslinių tyrimų institutų mokslo darbuotojų ir kitų tyrėjų atlyginimus.
Tai numatančias Mokslo ir studijų įstatymo pataisas Vyriausybė trečiadienį nusprendė teikti Seimui.
Kaip Vyriausybės posėdyje trečiadienį teigė švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė, pataisomis siekiama sudaryti teisines prielaidas didinti atlyginimus valstybiniuose mokslinių tyrimų institutuose dirbantiems mokslo darbuotojams ir kitiems tyrėjams.
Anot jos, nuo 2022-ųjų sausio 1-osios Vyriausybė numato skirti 28,8 mln. eurų dėstytojų, mokslo darbuotojų ir kitų tyrėjų atlyginimams padidinti vidutiniškai dešimtadaliu ir baziniam dydžiui didinti iki 2,26.
„Pagal teikiamą įstatymo projektą, nuo 2022-ųjų sausio 1 dienos nustatytų pareiginės algos koeficientų apatinės ir viršutinės ribos visoms pareigybių grupėms didinamos 10 procentų. Bendras darbo užmokesčio padidėjimas, įskaitant bazinio dydžio didėjimą, sudarytų 12,48 procento“, – tvirtino J. Šiugždinienė.
Anot jos, pataisos būtų aktualios tik valstybinių mokslinių tyrimų institutų mokslo darbuotojų ir kitų tyrėjų atlyginimų augimui, kadangi aukštosios mokyklos turi autonomiją šiems klausimams spręsti.
Įstatymo pataisų rengėjai pažymi, jog dėstytojų, mokslo darbuotojų ir kitų tyrėjų atlyginimai yra pernelyg maži, „nekonkurencingi tiek šalies, tiek tarptautinėje darbo rinkoje ir neatitinka akademinės bendruomenės lūkesčių“, taip pat jie ilgą laiką nebuvo didinami.
Pasak ŠMSM, 2017-aisiais pirmą kartą nuo 2009 metų padidėjo mažiausiai uždirbančių mokslininkų atlyginimai, tam papildomai skirta 3,1 mln. eurų, o nuo 2018-ųjų dėstytojų, mokslininkų ir tyrėjų atlyginimus siekiama didinti palaipsniui: 2018 ir 2019 algų didinmui skirta po 23 mln. eurų, atlyginimai atitinkamai didėjo 20-čia ir 16 procentų. 2020-aisiais atlyginimai didinti dar dešimtadaliu (tam skirta 13,8 mln. eurų). Šiemet numatyta didinti asistentų ir jaunesniųjų mokslo darbuotojų algas, tam skirta 5,2 mln. eurų.
Ministerija atkreipia dėmesį, jog rugsėjį pasirašytame partijų susitarime dėl švietimo numatyta, jog iki 2024-ųjų pabaigos dėstytojų, mokslo darbuotojų ir kitų tyrėjų vidutinis darbo užmokestis turi sudaryti 150 proc. vidutinio šalies darbo užmokesčio, numatant tvarų darbo užmokesčio augimą po 2024 metų.
ŠMSM skaičiavimais, įstatymo projektui įgyvendinti kitąmet reikės apie 2,5 mln. eurų, lėšos jau suplanuotos biudžete.
Išlaidos švietimui didėja per 280 mln. eurų
Kaip informavo ŠMSM, iš viso biudžeto projekte asignavimai švietimui, mokslui ir sportui kitąmet didėja 283,7 mln. eurų, arba 14 proc. daugiau, nei šiemet, bendras finansavimas švietimui su savivaldybių pajamomis ir išlaidomis, gali siekti 344 mln. eurų.
Daugiausia lėšų – 219 mln. eurų – suplanuota skirti mokytojų, švietimo pagalbos specialistų, mokyklų vadovų, kitų pedagoginių darbuotojų, taip pat mokslininkų, aukštųjų mokyklų dėstytojų ir neakademinių darbuotojų atlyginimams didinti.
Numatoma, kad mokytojų pareiginės algos augs 10 proc. Dar 2,5 proc. būtų skiriama apmokėjimui mokytojams dėl padidinto darbo krūvio ar sudėtingumo – tai ypač aktualu pandemijos sąlygomis, kuomet dalis klasės mokinių negali prisijungti prie mokykloje ugdomų bendraklasių ir tęsia mokslus namuose.
Nežymiai augtų bibliotekininkų algos
Lėšos mokslo ir studijų institucijų akademinių ir neakademinių darbuotojų darbo užmokesčiui taip pat augs 10 proc., numatytos papildomos lėšos (1,7 mln. eurų) padidinti 5 proc. mokyklų bibliotekininkų atlyginimus.
Socialinę riziką patiriančių vaikų ikimokyklinio ugdymui, maitinimui ir pavėžėjimui papildomai suplanuoti 2,6 mln. eurų, beveik 1 mln. eurų – naujoms švietimo pagalbos specialistų pareigybėms steigti kitais mokslo metais.
10,2 mln. eurų numatyta skaitmeninio ugdymo plėtrai, papildomai 26,4 mln. eurų – studijų ir mokslo sričiai, iš jų 10,4 mln. eurų būtų skiriama valstybės finansuojamoms studijoms, 10 mln. eurų – mokslo duomenų bazių prenumeratai ir dalyvavimui tarptautinėse mokslinių tyrimų infrastruktūrose. Aukštųjų mokyklų studentų socialinėms stipendijoms numatytas 1 mln. Eur.
5 mln. eurų auga lėšos sporto sričiai, 1 mln. Eur – profesinio mokymo stiprinimui, 6,2 mln. eurų – švietimo ir mokslo institucijų infrastruktūros atnaujinimui, 6 mln. Eur numatoma skirti geltoniesiems autobusams.
Planuojama, kad valstybės ir savivaldybių biudžetų išlaidos švietimui sudarys 2,8 mlrd. eurų.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
ŽŪM: iki gegužės 15 dienos smulkūs ūkiai dar gali pretenduoti į palankią paramą1
Smulkieji ūkininkai iki gegužės 15-osios dar gali teikti paraišką negrąžintinai paramai. ...
-
G. Skaistė: dėl didesnės Lietuvos banko įmokos į biudžetą reikia ECB pozicijos2
Finansų ministrė Gintarė Skaistė sako, kad norint padidinti Lietuvos banko (LB) įnašą į valstybės biudžetą, reikia gauti Europos Centrinio Banko leidimą. ...
-
Muitinė tikrina I. Vėgėlės šeimos valdomos „Vilpros“ veiklą, finansinę apskaitą6
Muitinės departamentas, reaguodamas į žurnalistų kolektyvo „Biuro“ tyrimą „Kandidatas ir kondyškės“, ėmėsi tikrinti kandidato į prezidentus Igno Vėgėlės šeimos valdomą įmonę „Vilpra“, prane&scaro...
-
Konkurencijos taryba: viešų elektromobilių stotelių plėtra be viešų konkursų – neskaidri
Siūlymas leisti savivaldybėms viešų elektromobilių įkrovimo stotelių rangovus atrinkti be viešojo konkurso mažintų tinklo plėtros skaidrumą, iškreiptų konkurenciją, teigia Konkurencijos taryba, įvertinusi Susisiekimo ministeri...
-
Sunaikinus Jonavoje rastą sprogmenį, atnaujintas traukinių eismas2
Jonavoje šalia geležinkelio tilto ketvirtadienio rytą aptikus sprogmenį ir sustabdžius traukinių eismą, popiet objektas sunaikintas, eismas atnaujintas. ...
-
LEA: Lietuvoje pabrangus benzinui, Lenkijoje jis kainuoja centu pigiau2
Praėjusią savaitę benzinui brangus 0,3 proc., pirmą kartą nuo praėjusių metų gruodžio mėnesio Lenkijoje jis kainuoja pigiau nei Lietuvoje. Tuo metu dyzelino kaina per savaitę mažėjo 0,6 proc., praneša Lietuvos energetikos agentūra (LEA). ...
-
G. Nausėda pasisakė apie I. Vėgėlės šeimos verslui mestus kaltinimus32
Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad šalies vadovo posto siekiantis advokatas Ignas Vėgėlė turėtų pats paaiškinti situaciją dėl mestų įtarimų jo šeimos valdomai įmonei „Vilpra“. ...
-
Konkurencijos kaina Lietuvoje: prarado 20 investuotojų, pasigenda aukštųjų technologijų darbuotojų3
Pernykštis užsienio investicijų Lietuvoje rekordas gali būti nepakartotas. Investuotojai ant kulno apsisuka visai ne dėl karo baimės. ...
-
Institucijos sutarė stiprinti ir plėsti gynybos inovacijas1
Šalies institucijos sutarė dar labiau stiprinti gynybos inovacijas – bus sudarytos sąlygos Lietuvos gynybos pramonei kurti aukštos pridėtinės vertės produktus, taip skatinant naudoti mokslo potencialą ir stiprinant verslo ir kariuomen...
-
Agentūra „Investuok Lietuvoje“ perspėja apie naująją realybę1
Prasčiau už kaimynines valstybes pagal ES pažangos indekso rodiklius vertinamai Lietuvai reikia didinti produktyvumą, stiprinti regionų ekonominę specializaciją ir lygiuotis į Šiaurės šalių ekonomiką, įspėja agentūros „Investu...