- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Vyriausybė trečiadienį posėdyje pritarė 2022 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų, „Sodros“ biudžeto ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžetų projektams.
Planuojama, kad valdžios sektoriaus deficitas 2022 metais sudarys 3,1 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), tuo metu šiemet jis turėtų siekti 4,4 proc. BVP.
Finansų ministerijos teigimu, planuojant kitų metų valstybės išlaidas didžiausias dėmesys skiriamas šalies saugumui, investicijoms į švietimą, žalesnę, inovatyvią ir aukštos pridėtinės vertės ekonomiką, taip pat gyventojų pajamų augimui, skurdo rizikos mažinimui.
Premjerė Ingrida Šimonytė įsitikinusi, kad kitų metų biudžetas mažins skurdą šalyje.
„Mes manome, kad prisidės, ypatingai tose grupėse, kurios turi santykinai didesnę riziką negu vidutinę. Kai kurios priemonės pradėtos įgyvendinti šiais metais, tačiau jos kitais metais plečiamos“, – spaudos konferencijoje po biudžetų priėmimo sakė I. Šimonytė.
„Čia paminėčiau vienišo asmens išmoką, kadangi viena iš grupių, kuri turi didžiausią skurdo rizikos lygį yra vieniši, vieni gyvenantys, pagyvenę žmonės“, – kalbėjo premjerė.
Asignavimai krašto apsaugai kitąmet planuojama didės 12,2 proc. (128 mln. eurų) ir iš viso sudarys 1,176 mlrd. eurų (2,05 proc. BVP). Vyriausybės rezerve kitąmet numatyti 304,2 mln. eurų COVID-19 pandemijos padariniams šalinti. Su Astravo AE susijusiems saugos poreikiams numatyta dar 17,8 mln. eurų iš valstybės biudžeto asignavimų.
Valstybės rezerve fizinio barjero pasienyje su Baltarusija statybai numatyti 102,8 mln. eurų, migrantų srautų valdymui – 4,1 mln. eurų. Stebėjimo kameroms prie Baltarusijos sienos įrengti apie 26 mln. eurų skirs tiesiogiai Europos Sąjunga.
Investicijos į pažangą, tvarų augimą ir aukštos pridėtinės vertės ekonomiką kitąmet sudarys per 2 mlrd. eurų. Susitarimo dėl švietimo įgyvendinimui kitąmet iš valstybės biudžeto neįskaitant ES lėšų papildomai bus skiriama 229,1 mln. eurų, iš kurių didžioji dalis – mokytojų, dėstytojų ir kitų darbuotojų atlyginimų didinimui.
2022 metų biudžete numatyta didinti viešojo sektoriaus darbuotojų – švietimo, kultūros, pareigūnų, medikų, socialinių darbuotojų – darbo užmokesčius.
Siekiant didinti mažiausiai uždirbančiųjų pajamas ir stiprinti paskatas dirbti, siūloma nuo 2022 metų pradžios didinti MMA iki 730 eurų ir maksimaliai taikytiną neapmokestinamojo pajamų dydį (NPD) – iki 460 eurų, keičiant taikymo formulę ir taip papildomą naudą koncentruojant gyventojams, kurie uždirba iki 1 vidutinio darbo užmokesčio (VDU).
Ateinančių metų didžiausia konsoliduotų biudžetų dalis (be ES investicijų) skirta socialinės apsaugos sričiai – 7,858 mlrd. eurų, arba 759,5 mln. eurų daugiau, lyginant su 2021 metais.
Valstybinio socialinio draudimo pensijoms iš Sodros ir Valstybės biudžeto kitąmet papildomai bus skiriama 434,3 mln. eurų, iš jų 70 mln. eurų dėl spartesnio pensijų indeksavimo ir 68 mln. eurų dėl keičiamo bendrosios pensijos dalies apskaičiavimo, nustatant, kad asmenims, turintiems nuo minimaliojo iki būtinojo stažo, mokama visa bazinė pensija.
Vidutinė socialinio draudimo pensija padidės 51 euru (nuo 414 iki 465 eurų), vidutinė socialinio draudimo pensija su būtinuoju stažu – 48 eurais (nuo 441 iki 489 eurų). Nuo 2022 metų visi pagyvenę ir neįgalūs vieniši asmenys gaus 32 eurų vienišo asmens išmoką.
Valstybės biudžeto pajamos 2022 metais turėtų augti 11,4 proc. (1,422 mlrd. eurų) iki 13,86 mlrd. eurų, o išlaidos – sumažėti 0,8 proc. (133,848 mln. eurų) iki 16,481 mlrd. eurų. Finansų ministerijos teigimu, eliminavus COVID-19 pandemijos padariniams šalinti skirtu asignavimus, kitąmet planuojamos biudžeto išlaidos didėja 8,3 proc. (1,239 mlrd. eurų).
„Sodros“ pajamos kitąmet, numatoma, didės 9,5 proc. (504,7 mln. eurų) iki 5,837 mlrd. eurų, išlaidos – 8,8 proc. (446,7 mln. eurų) iki 5,534 mlrd. eurų.
Į Privalomojo sveikatos draudimo fondą (PSDF) ketinama surinkti 2,79 mlrd. eurų, arba 7,9 proc. (203 mln. eurų) daugiau nei šiemet, o jo išlaidos augs 12,1 proc. (300,7 mln. eurų) iki taip pat 2,79 mlrd. eurų.
Planuojamos savivaldybių pajamos kitais metais augs 13,7 proc. (514,5 mln. eurų) iki 4,268 mlrd. eurų, o išlaidos didės 13,5 proc. (512,8 mln. eurų) iki 4,312 mlrd. eurų. Savivaldos pajamos savarankiškoms funkcijos finansuoti kitąmet turėtų augti 15,8 proc. (355,4 mln. eurų) iki 2,611 mlrd. eurų, valstybės biudžeto dotacijos – 10,6 proc. (159,1 mln. eurų) iki 1,657 mlrd. eurų.
Vyriausybė pritarus, biudžetų projektai bus teikiami Seimui.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Vyriausybė paleidžia 800 mln. eurų vertės paramą: skatins tapti elektrą gaminančiais vartotojais3
Energetikos ir Finansų ministerijos kartu su Nacionaline plėtros įstaiga „Investicijų ir verslo garantija“ („Invega“) pradeda teikti beveik 800 mln. eurų vertės paramą verslui, energetinėms vartotojų bendrijoms ir energetinį s...
-
Seimas svarstys D. Kepenio siūlymą iki 5 proc. sumažinti PVM vaisiams ir daržovėms
Seimas spręs, ar nuo šių metų rugsėjo nuo 21 proc. iki 5 proc. sumažinti pridėtinės vertės mokestį (PVM) Lietuvoje parduodamiems vaisiams, daržovėms ir uogoms. ...
-
M. Navickienė: aplinkybių nutraukti pensijos kaupimą sąrašas nebūtų baigtinis1
Vyriausybei ir socialiniams partneriams ieškant sprendimo, kokios galėtų būti svarbios priežastys nutraukti pensijų kaupimo sutartis, socialinės apsaugos ir darbo ministrė sako, kad tai galėtų būti kaupiančiojo arba jo šeimos nario, ne...
-
R. Vainienė: visuomenę dėl pirkinių sumos apvalinimo turės informuoti Lietuvos bankas2
Seimui ketvirtadienį priėmus įstatymą, pagal kurį prekių ar paslaugų krepšelio galutinė suma Lietuvoje nuo 2025 metų gegužės bus apvalinama, Lietuvos prekybos įmonių asociacijos direktorė Rūta Vainienė sako, kad didžiausias iš&sc...
-
G. Skaistė: į brangstantį skolos aptarnavimą reikia žiūrėti atsakingai1
Prezidentui Gitanui Nausėdai siūlant valstybei skolintis trumpalaikiams gynybos projektams ir taip papildomai finansuoti krašto apsaugą, finansų ministrė sako, jog į šiuo metu augančius valstybės skolos aptarnavimo kaštus reikia ...
-
G. Nausėda: laikiniems gynybos projektams valstybė galėtų skolintis3
Ieškant būdų, kaip didinti krašto apsaugos finansavimą, valstybė galėtų papildomai skolintis, sako prezidentas Gitanas Nausėda. ...
-
Dirbančių pensininkų laukia pokyčiai: viskas, ką reikia žinoti9
Šiuo metu perskaičiuojamos būtent dirbančių pensininkų pensijos ir jų padidėjimą dalis žmonių jau pajuto. Kiti didesnių išmokų sulauks iki liepos mėnesio. Apie dirbančius pensininkus ir kiek padidės jų pensijos, LNK pasakojo &bdqu...
-
Seimas ėmėsi opozicijos pataisų dėl pasitraukimo iš pensijų kaupimo
Seimas priėmė svarstyti opozicijos parengtas pataisas, kurios leistų žmonėms bet kada pasitraukti iš antros pakopos pensijų kaupimo ir atgauti jų sumokėtas įmokas. ...
-
L. Kasčiūnas: didesnis PVM gynybai svarstytinas, bet pirmiau – pelno mokestis10
Ieškant papildomų lėšų gynybai, svarstytinas didesnis pridėtinės vertės mokestis (PVM), tačiau pirmiausia būtų didinamas pelno mokestis, o vėliau – galbūt ir kiti, sako naujasis krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūn...
-
Seimas: galutinė pirkinių krepšelio suma bus apvalinama nuo 2025-ųjų gegužės5
Prekių ar paslaugų krepšelio galutinė suma Lietuvoje bus apvalinama nuo 2025 metų gegužės – taip pamažu bus atsisakyta 1 ir 2 centų monetų. ...