Yda degalų rinkoje: vairuotojai kartais įsipila pigesnio benzino, bet pigiau už jį nemoka

Dienraščio „Kauno diena“ rašinys

Vairuotojai nežino, kad kartais įsipila pigesnių degalų, bet pigiau už juos nemoka. Piktnaudžiavimu dvelkiančią prekybą turėtų panaikinti neseniai paskelbtas teismo sprendimas.

Įžvelgia piktnaudžiavimą

Lietuvos degalų rinkoje įsišaknijo yda, kurią sukūrė abejotinai naudojamas vadinamasis valstybės degalų rezervas – ekstremalioms situacijoms laikomas didelis degalų kiekis.

Praėjus tam tikram laikotarpiui, rezerve sukaupti degalai permetami į rinką ir pardavinėjami degalinėse. Tačiau jie skiriasi nuo standartus atitinkančių degalų, nes neturi privalomos biodegalų priemaišos. Biopriedų neturinčių degalų litras kainuoja keliais centais pigiau.

Teismo procesą dėl ydingo rezerve esančių išteklių panaudojimo inicijavęs Seimo narys Lukas Savickas sakė, kad piktnaudžiavimo požymių turinčią praktiką 2010 m. įtvirtino Aplinkos, Susisiekimo ir Energetikos ministerijų vadovų įsakymai.

Degalų pardavėjams buvo leidžiama pasinaudoti situacija savo naudai ir taip sukelti žalą šalies ekonomikai.

Kiekiai – dideli

L.Savickas atkreipė dėmesį į tai, kad kalbama apie didelį degalų kiekį.

„Skaičiuojama, kad dėl šios ydingos tvarkos kasmet į rinką patenka apie 80 tūkst. tonų degalų be biopriedų – toks kiekis sudaro maždaug per mėnesį Lietuvoje parduodamų degalų kiekį“, – paaiškino L.Savickas.

Alternatyvių degalų įstatymas numato, kad Lietuvoje esančios degalinės turi prekiauti benzinu, kurio kiekviename litre yra ne mažiau kaip 6,6 proc. biodegalų, ir dyzelinu, kurio kiekviename litre yra ne mažiau kaip 6,2 proc. biodegalų.

Įžvelgia žalą ekonomikai

L.Savicko tvirtinimu, ydinga prekyba skirtingų savybių degalais daro platesnio masto žalą.

Mastas: teismo procesą dėl dvigubų standartų degalų rinkoje inicijavęs Seimo narys Lukas Savickas atkreipė dėmesį į tai, kad kalbama apie didelį kiekį degalų. (L. Balandžio/BNS nuotr.)

„Tokia praktika lėtino Lietuvos įsipareigojimus dėl klimato kaitos ir mažino atsinaujinančių energijos išteklių panaudojimo transporto sektoriuje rezultatus. Degalų pardavėjams buvo leidžia pasinaudoti situacija savo naudai ir taip sukelti žalą šalies ekonomikai. Tesimo sprendimas tiesiogiai palies visus vartotojus, kurie perka degalus ir už juos permoka, gaudami gryną naftos produktą be biopriedų. Naudą turės ir biodegalų gamintojai, ir žemdirbiai, kurių pajamos tiesiogiai susijusios su šios produkcijos panaudojimu“, – apie galimą teismo sprendimo naudą kalbėjo L.Savickas.

Kokią reikšmę gali turėti skirtingų standartų degalai, iš dalies parodo Čekijos ir Latvijos vyriausybių sprendimas nuo liepos 1 d. panaikinti prievolę maišyti į dyzeliną biopriedus. Gilėjant ekonominei krizei, taip bandoma palengvinti naštą gyventojams – šiek tiek atpiginti degalus.

Lieka abejonių

Nors teismo sprendimas priimtas dar praėjusių metų pabaigoje, tačiau iki šiol abejojama, kaip sėkmingai bus panaikinta ne vienus metus taikyta praktika, kurią teismas įvardijo kaip neteisėtą.

Teismo sprendimo įgyvendinimu suinteresuoti specialistai neslėpė nuogąstaujantys, kad situacija gali mažai tepasikeisti.

„Dabar viską aptariame su ministerija, tačiau viskas vyksta gana komplikuotai. Pagal teismo sprendimą turėtų būti keičiama tvarka. Tačiau pagal siūlomą naują tvarką vėl tarsi anuliuojamas teismo sprendimas ir bandoma prieiti prie to paties rezultato. Numatoma sąlyga, jei atsiranda kažkoks sunkumas, galima nemaišyti (grynų degalų su biopriedais)… Biodegalų rinkai tai didžiulis kiekis. Mes dabar pateikėme pastabas ir tikimės viską aptarti susitikime su ministerijos atstovais “, – „Kauno dienai“ sakė Biodegalų asociacijos vadovas Mindaugas Palijanskas.

Energetikos ministerijai priklausančios VšĮ Lietuvos energetikos agentūros vadovas Virgilijus Poderys apie perspektyvas kalbėjo gana abstrakčiai ir su išlygomis.

„Dabar dėl to, kad rezervo degalai turi būti su biopriedais, ministerijoje yra rengiama tvarka ir artimiausiu metu bus pajudėta tuo keliu, nes visiškai suprantama – yra teismo sprendimas. Ten, kur įmanoma ir kur techniškai galima, kur kokybė nenukenčia, manau, turi būti su biopriedais“, – samprotavo V.Poderys.

Kas turėjo naudą?

Jei biopriedų neturintys degalai buvo pardavinėjami kaip brangesni standartiniai, kažkas iš tokios prekybos greičiausiai turėjo naudos.

„Naudos turėjo tie, kas parduodavo, jie turėjo geresnes sąlygas. Anksčiau, maždaug prieš penkerius metus, tie degalai buvo parduodami su pakankama nuolaida. O paskui pakeitė. Kažkas akumuliuoja tą kainą, kas – įvardyti negalėčiau, reikia pažiūrėti, kas pirkdavo tuos degalus. Ne visi ten galėjo dalyvauti, nebuvo taip paprasta“, – kalbėjo M.Palijanskas.

Jis pabrėžė, kad, naudojant Lietuvoje pagamintus biodegalus, stiprinama šalies energetinė nepriklausomybė ir remiamas vietos ūkis.

„Kai į rinką išleisdavo visą rezervą, jis užimdavo iki 20 proc. rinkos. Toks kiekis iškraipo ir demotyvuoja visą rinką, sumažina mūsų pardavimus“, – apgailestavo M.Palijanskas.

Jis atkreipė dėmesį į abejotinai užtikrinamas vartotojų teises.

„Ar vairuotojai buvo klaidinami? Tą informaciją (apie standartų neatitinkančius degalus) gali gauti tik paprašęs kokybės pažymėjimo. Degalinės juk neskelbia, kad parduoda degalus be biodegalų dalies, bet tai dabar svarbu ne vienam vairuotojui“, – pabrėžė M.Palijanskas.

Prekiavo ne tik Lietuvoje

VšĮ Lietuvos energetikos agentūros vadovas V.Poderys apie galimą pasipelnymą kalbėjo užuominomis.

„Dėl naudos… tai čia įvairiausių požiūrių yra… Jeigu jau taip visiškai ciniškai, pagal piniginę, tai visi vartotojai gaudavo pigiau. Aš esu už žaliąjį kursą, už degalų žalinimą…

Degalai buvo parduodami be biopriedų, ir tik tiekėjai sumaišo ar nesumaišo su biopriedais. Ar jie į rinką turi patekti su biopriedais? Ir taip, ir ne. Dar yra kitas dalykas – kai kurie degalai, pastovėję trejus metus, su biodegalais nelabai draugauja, tai įrodyta ir mokslininkų. Kitas dalykas yra degalai, kurie realizuojami nebūtinai Lietuvoje. Jei veži į Moldovą ar Ukrainą, tai trečiosios šalys nori be biopriedų, pigesnių. Čia yra įvairių aspektų“, – kalbėjo V.Poderys.

Kas iš viso to gauna naudą, neaišku: ar visą kąsnį pasiima „Orlenas“, ar dalijasi su tinklais.

Įžvelgia nuolaidžiavimą

Su „Kauno diena“ kalbėję kai kurie biopriedų gamintojai rėžė be užuolankų: neva ministerija pataikauja galingai ir įtakingai bendrovei „Orlen“.

Biodegalų rinkoje daug patirties turintis „Kauno dienos“ pašnekovas sakė: „Su „Orlenu“ tenka turėti reikalų, todėl nenorėčiau kaktomušos ir prašyčiau neminėti mano pavardės.“

Jo nuomone, visos sistemos ašis yra „Orlen Lietuva“ ir tai nieko nuostabaus.

„Tai galima suprasti, nes „Orlenas" yra daug investavęs, nusipirkęs didžiulę gamyklą, didžiulis, neeilinis darbdavys, todėl suprantama, kad „Orleno“ interesai yra svarbūs. Tačiau mums svarbu, kad būtų laikomasi įstatymų, kad nebūtų piktnaudžiaujama ir apgaudinėjama – nei valstybė, nei vartotojas, nei vietinis verslas. „Orlenas“ yra lenkų įmonė, Energetikos ministerijai yra reikalingas bendradarbiavimas su Lenkija (dujotiekių tiesimas, kiti bendri projektai), tai ir lenkia galvą. Kas iš viso to gauna naudą, neaišku: ar visą kąsnį pasiima „Orlenas“, ar dalijasi su tinklais“, – samprotavo pašnekovas.

Svarbu taisyklės

Bendrovė „Orlen“ atsakė į „Kauno dienos“ raštu pateiktus klausimus.

– Koks bendrovės „ORLEN Lietuva“ vaidmuo aprūpinant degalais valstybės degalų rezervą: kokį kiekį bendrovė tiekė, kokiu pagrindu?

– AB „ORLEN Lietuva“ yra pagrindinė degalų tiekėja Lietuvoje, todėl, vadovaujantis teisės aktais, yra įpareigota sukaupti svarbų kiekį valstybės atsargų nafta ir naftos produktais. AB „ORLEN Lietuva“ dalyvauja Lietuvos energetikos agentūros (toliau – Agentūra) skelbtuose viešuosiuose konkursuose dėl valstybės naftos produktų atsargų pirkimo ar papildymo, kuriuose Bendrovė visada remiasi konkursuose nustatytais įsipareigojimais.

Prievolė: pagrindinė degalų tiekėja Lietuvoje „ORLEN Lietuva“ įpareigota sukaupti didelį kiekį valstybės atsargų nafta ir naftos produktais. (Š. Mažeikos/BNS nuotr.)

– Ar bendrovei „ORLEN“ buvo žinoma, kad degalai iš valstybės degalų rezervo rinkai buvo tiekiami be biodegalų priedų?

– AB „ORLEN Lietuva“ dalyvauja konkurse pagal konkurso organizatorių griežtai apibrėžtas taisykles. Kaip minėta anksčiau, Bendrovė visada remiasi konkursuose nustatytais įsipareigojimais.

– Kaip vyksta valstybės degalų rezervo degalų paskirstymas rinkai: kieno potvarkiu, kas juos gauna, nusiperka, pardavinėja, pan.?

– Šis klausimas turėtų būti adresuojamas ne AB „ORLEN Lietuva“.

– „Kauno dienos“ pašnekovai dalijosi pastebėjimais, kad daugiausia naudos, tiekiant degalus iš valstybės rezervo rinkai, galbūt turėjo „ORLEN Lietuva“, mat tie degalai buvo parduodami šiek tiek brangiau, nei realiai kainavo – t.y. už tokią pat kainą, kaip ir su priedais, degalinėse viešai nepažymint, kad biopriedų nėra. Kaip vertinate požiūrį, kad taip buvo klaidinami, apgaudinėjami vairuotojai (vartotojai)?

– ES ir Lietuvos teisės aktai degalų pardavimo vietose reikalauja nurodyti, koks maksimalus leistinas biodegalų kiekis numatytas tame degalų standarte, kurį atitinkančiais degalais yra prekiaujama (pvz., B7, E10 – tai maksimalus leistinas biodegalų kiekis pagal EN 590 ir EN 228 standartus), o ne faktinis biodegalų kiekis degaluose. ES ir Lietuvos teisės aktai reikalauja informuoti vartotojus apie tai, kiek maksimaliai biodegalų yra įmaišyta degaluose tam, kad vartotojai galėtų pasirinkti tuos degalus, kurie tinka jų automobiliui. Todėl faktinio biodegalų kiekio degaluose nurodymas galėtų būti nebent degalų pardavėjo rinkodaros pasirinkimas, bet ne vartotojų informavimo pareiga.

– Kaip vertinate, kad tokia prekyba neatitiko ES žaliosios pertvarkos plano, kuris numato nuoseklų biokuro kiekio didinimą?

– Iki galo neaišku, apie kokį laikotarpį ir kokią konkrečiai prekybą kalbate. Šiuo metu Lietuvoje galioja Alternatyviųjų degalų įstatymas, kuris degalų tiekėjus įpareigoja pasiekti metinius degalų iš atsinaujinančių energijos išteklių tikslus. Atitinkamai, jei tam tikras degalų kiekis iš valstybės atsargų rinkoje būtų realizuotas be biodegalų, tai niekaip nesumažintų bendro degalų iš atsinaujinančių energijos išteklių kiekio Lietuvoje, nes tokiu atveju degalų tiekėjas turėtų užtikrinti papildomą degalų iš AEI tiekimą rinkai, kad kompensuotų neįmaišytą dalį.

Manome, kad tai visiškai atitinka ambicingus atsinaujinančios energijos plėtros transporto sektoriuje tikslus ir padeda išvengti rizikos dėl degalų kokybės, jei Agentūra ir Energetikos ministerija priima sprendimą, kad atsargose laikyti degalai gali būti realizuojami rinkoje ir be biodegalų.

– Kaip pakomentuotumėte teiginius, kad Energetikos ministerija į „ORLEN Lietuva“ prekybą degalais be biopriedų žiūrėjo pro pirštus, nes kaip viena stipriausių įmonių Lietuvoje „ORLEN Lietuva“ naudojasi Energetikos ministerijos palankumu?

– „ORLEN Lietuva“ visada savo veikloje vadovaujasi galiojančiais teisės aktais.

Panašūs klausimai apie galimą kažkieno pasipelnymą, apie galimą „Orlen“ protegavimą buvo nusiųsti ir V.Poderiui. Tačiau atsakingas pareigas einančio valstybės tarnautojo atsakymų redakcija nesulaukė, nors atsakyti pareigūnus įpareigoja Visuomenės informavimo įstatymas.


Veikia tarsi užsimerkę

Situaciją dėl dvigubų standartų degalų rinkoje „Kauno dienai“ komentavęs finansų analitikas Marius Dubnikovas atkreipė dėmesį į nepagrįstai įgaunamą konkurencinį pranašumą.

„Atsiranda konkurencinis pranašumas, nes vieni maišo, o kiti nemaišo, tai būtų rinkos netolygumas, kurio turėtumėme vengti. Jei reikalauji iš rinkos dalyvių, kad būtų biodegalai, negali atsirasti rinkos dalyvis, kuris veiktų tarsi užsimerkęs ir nematytų reikalavimų, tarsi būtų sakoma: užsimerkime ir laikykime, kad nieko neįvyko… Tačiau trys ar keturi centrai didelio skirtumo nedaro, nes tai gali būti vienos dienos kainų svyravimo amplitudė, galima sakyti, kad vartotojas iš esmės to nepajaučia“, – sakė M.Dubnikovas.

Ekonomistas Aleksandras Izgorodinas svarstė, kad situaciją dėl nevienodo standarto degalų galbūt išprovokavo teisinė spraga.

„Manau, galimas uždarbis, palyginti su degalų pardavimo kiekiu Lietuvos rinkoje, yra ypač mažas. Jei tas pelnas ir buvo, tai jis didelės įtakos bendrovės „Orlen“ finansams neturėjo, nes kalbame apie ribotą degalų pardavimą. Aš asmeniškai nematyčiau žalos rinkai, bet, aišku, čia yra taisyklių problema, nes jei vieni parduoda su biodegalais, o kiti, vadovaudamiesi kažkokiomis kitomis taisyklėmis, parduoda be jų, kažkur yra spragų. Tai rodo svarbią problemą – teisės aktų nekonkretumą. Tokioms didelėms įmonėms, kaip „Orlen“, labai svarbi reputacija ir, manau, tokios įmonės nenorėtų pažeisti teisės aktų dėl kažkokio trumpalaikio, labai nedidelio pelno“,  – svarstė A.Izgorodinas.



NAUJAUSI KOMENTARAI

tadas zurnalistui

tadas zurnalistui portretas
mes visi lietuvoje is mazosios raides mokame mazdaug 40-50 centu brangiau nei kitos valstybes.

Nuomonė

Nuomonė portretas
Orlenas yra valstybės, kurią daug metų valdo Kačynskis, įmonė – tuo viskas ir pasakyta!

Perku Lenkijoje

Perku Lenkijoje portretas
Ir nesuku galvos
VISI KOMENTARAI 29

Galerijos

Daugiau straipsnių