- Aidas Puklevičius
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Europos Parlamento internetinėje svetainėje yra labai patogus ir naudingas įrankis paprasčiau pavaizduoti galybę teisinių aktų, kurie svarstomi šioje institucijoje.
Įsivaizduokite šį Parlamentą kaip geležinkelio stotį, kurioje keleiviai, tai yra mes visi, laukiame atvykstančių traukinių. Tik šiuo atveju tai – ne fiziniai vagonų sąstatai, į kuriuos puolame lipti, o teisės aktų paketai.
Vieni jau išvyksta į savo paskirties stotį, kiti atvyksta pagal grafiką, treti vėluoja, ketvirti buvo trumpam nutempti į atsarginius bėgius.
Ir tokių ekspresų daugybė. Vien šių metų sausio mėnesį šiame tvarkaraštyje mirga tokie pavadinimai: „Europos žaliasis kursas“, „Europos žaliojo kurso investicinis planas“, „Europos klimato paktas“, „Žuvininkystės kontrolės sistemos peržiūra“, „Energijos apmokestinimo direktyvos peržiūra“, „Naujoji Europos miškų strategija“, „ES metano strategija“.
Ir šį sąrašą būtų galima tęsti ir tęsti, tačiau vietoje to pabandykime sugrupuoti visus traukinius į kelias svarbiausias kryptis, kad galėtumėme įsivaizduoti, kur eismas šiais metais bus intensyviausias ir kur europarlamentarams teks dėti daugiausia pastangų, kad šie teisės aktų traukiniai atvyktų laiku.
Svarbiausia kryptis
Europos žaliasis kursas, be abejonės, yra pati svarbiausia kryptis, kurios tikslas – iki 2050 metų pasiekti, kad mūsų žemynas taptų neutralus anglies dioksido požiūriu, o paprastai kalbant, kiek jo būtų išmetama į aplinką, tiek ir būtų surenkama ar perdirbama, kad jo kiekis aplinkoje nebedidėtų.
Šiuo tikslu Europos Komisija ruošia teisės aktų paketus, kuriuos vertins ir dėl kurių šiais metais balsuos Europos Parlamento nariai. Ir jau pernai daugelis jų akcentavo, kad būtina kelti ambicingesnius tikslus, nei juos suformulavo Komisija. Pavyzdžiui, iki 2030 metų pavojingų į aplinką patenkančių teršalų kiekį sumažinti ne 40, o visais 60 procentų, taip spartinant ir lengvinant kelią link visiško klimato neutralumo.
Lygiai taip pat Europos Parlamentas tobulins atsinaujinančių energijos šaltinių teisinį reguliavimą. Keičiami teisės aktai dėl atsinaujinančių energijos šaltinių ir dėl energijos naudojimo efektyvumo.
Kilstelėta kartelė
Anksčiau buvo tikimasi iki 2030 metų pasiekti, kad bent 27 procentai suvartojamos energijos būtų pagaminama iš atsinaujinančių šaltinių – vėjo, saulės, vandens. Parlamentas šią kartelę kilstelėjo iki 32 procentų. Ir, aišku, tebelieka neišspręstas didysis ginčas, – branduolinė energija gali būti laikoma žaliąja, ar vis dėlto ne. Čia išsiskiria ne tik šalių (už tokį požiūrį aktyviai pasisako Prancūzija), bet ir Europos Parlamento frakcijų nuomonės.
Parlamentas šią kartelę kilstelėjo iki 32 procentų. Ir, aišku, tebelieka neišspręstas didysis ginčas, – branduolinė energija gali būti laikoma žaliąja, ar vis dėlto ne.
Kaip komentuodama Parlamento batalijas kitu klausimu, dėl žemės ūkio politikos žalumo, pažymėjo europarlamentarė Aušra Maldeikienė: „Tokie sprendimai visada yra labai politiškai įtempti, mat dešinesni politikai siekia pirmenybę teikti verslo, konkrečiu atveju ūkininkų, interesams, o kairesni — aplinkosaugai“.
Ateitis – vandenilis?
Dar vienas įstatymų sąstatas, kuris jau išvyko ir kurio atvykimo tikimasi sulaukti šiemet – tvaraus kuro reguliavimas. Pastaruoju metu kaip panacėja nuo visų klimato bėdų minimas vandenilis, kuris turėtų akimoju pašalinti visas bėdas, kurias sukuria iškastinių angliavandenilių kuras.
Tačiau ir vandenilis vandeniliui nelygus, todėl europarlamentarai reikalauja, kad būtų aiškiai pasakyta, koks vandenilis yra žaliasis, o koks tik pasižymintis mažesniu anglies pėdsaku. Ir, aišku, prioritetą skirti žaliajam vandeniliui iš atsinaujinančių šaltinių.
Žinoma, kol tai yra gana teorinė diskusija, kadangi platesnis praktinis vandenilio naudojimas yra tikrai ne rytojaus, ar netgi ne porytojaus klausimas. Tačiau niekas negali išpranašauti pažangos tempo, o ruoštis jai būtina jau šiandien. Ir ne tik mokslo laboratorijose, bet ir ten, kur svarstomos ir priimamos visai Europai svarbios taisyklės, pagal kurias galėsime gyventi tvariau, žaliau ir patogiau.
Užsakymo numeris: 1802639
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Teisėsauga atliko kratas GIPL rangovėje „Alvora“, Latvijos ir Lenkijos įmonėse
Pagrindinėje Lietuvos ir Lenkijos magistralinio dujotiekio (GIPL) rangovėje „Alvora“ teisėsauga antradienį atliko kratas, praneša portalas „15min“. ...
-
Vyriausybė paleidžia 800 mln. eurų vertės paramą: skatins tapti elektrą gaminančiais vartotojais3
Energetikos ir Finansų ministerijos kartu su Nacionaline plėtros įstaiga „Investicijų ir verslo garantija“ („Invega“) pradeda teikti beveik 800 mln. eurų vertės paramą verslui, energetinėms vartotojų bendrijoms ir energetinį s...
-
Seimas svarstys D. Kepenio siūlymą iki 5 proc. sumažinti PVM vaisiams ir daržovėms
Seimas spręs, ar nuo šių metų rugsėjo nuo 21 proc. iki 5 proc. sumažinti pridėtinės vertės mokestį (PVM) Lietuvoje parduodamiems vaisiams, daržovėms ir uogoms. ...
-
M. Navickienė: aplinkybių nutraukti pensijos kaupimą sąrašas nebūtų baigtinis1
Vyriausybei ir socialiniams partneriams ieškant sprendimo, kokios galėtų būti svarbios priežastys nutraukti pensijų kaupimo sutartis, socialinės apsaugos ir darbo ministrė sako, kad tai galėtų būti kaupiančiojo arba jo šeimos nario, ne...
-
R. Vainienė: visuomenę dėl pirkinių sumos apvalinimo turės informuoti Lietuvos bankas3
Seimui ketvirtadienį priėmus įstatymą, pagal kurį prekių ar paslaugų krepšelio galutinė suma Lietuvoje nuo 2025 metų gegužės bus apvalinama, Lietuvos prekybos įmonių asociacijos direktorė Rūta Vainienė sako, kad didžiausias iš&sc...
-
G. Skaistė: į brangstantį skolos aptarnavimą reikia žiūrėti atsakingai1
Prezidentui Gitanui Nausėdai siūlant valstybei skolintis trumpalaikiams gynybos projektams ir taip papildomai finansuoti krašto apsaugą, finansų ministrė sako, jog į šiuo metu augančius valstybės skolos aptarnavimo kaštus reikia ...
-
G. Nausėda: laikiniems gynybos projektams valstybė galėtų skolintis4
Ieškant būdų, kaip didinti krašto apsaugos finansavimą, valstybė galėtų papildomai skolintis, sako prezidentas Gitanas Nausėda. ...
-
Dirbančių pensininkų laukia pokyčiai: viskas, ką reikia žinoti10
Šiuo metu perskaičiuojamos būtent dirbančių pensininkų pensijos ir jų padidėjimą dalis žmonių jau pajuto. Kiti didesnių išmokų sulauks iki liepos mėnesio. Apie dirbančius pensininkus ir kiek padidės jų pensijos, LNK pasakojo &bdqu...
-
Seimas ėmėsi opozicijos pataisų dėl pasitraukimo iš pensijų kaupimo
Seimas priėmė svarstyti opozicijos parengtas pataisas, kurios leistų žmonėms bet kada pasitraukti iš antros pakopos pensijų kaupimo ir atgauti jų sumokėtas įmokas. ...
-
L. Kasčiūnas: didesnis PVM gynybai svarstytinas, bet pirmiau – pelno mokestis10
Ieškant papildomų lėšų gynybai, svarstytinas didesnis pridėtinės vertės mokestis (PVM), tačiau pirmiausia būtų didinamas pelno mokestis, o vėliau – galbūt ir kiti, sako naujasis krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūn...