- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Valstybės įmonė Lietuvos automobilių kelių direkcija (Kelių direkcija) pasirašė sutartį dėl paskutinio – ketvirto – ruožo įgyvendinant projektą „Magistralinio kelio A5 Kaunas–Marijampolė–Suvalkai ruožo nuo 56,83 iki 97,06 km rekonstravimo techninio darbo projekto parengimas ir projekto vykdymo priežiūra“.
Šių metų pavasarį, vykdant viešąjį pirkimą „Magistralinio kelio A5 Kaunas–Marijampolė–Suvalkai ruožo nuo 56,83 iki 97,06 km rekonstravimo techninio darbo projekto parengimas ir projekto vykdymo priežiūra“, kelias buvo suskaidytas į keturis ruožus. Sutartys dėl trijų ruožų pasirašytos dar 2020 m. birželio–liepos mėn.
Dėl nepagrįsto tiekėjo ieškinio vieno ruožo pirkimo procedūros buvo sustabdytos ir sutarties pasirašymas su rangovu atidėtas, kol vyko teisminis nagrinėjimas. Po to, kai tiek pirmos, tiek antros instancijos teismai konstatavo, kad ieškinys buvo nepagrįstas, Kelių direkcija ir rangovas pasirašė sutartį ir nebeliko jokių kliūčių viso minimo ruožo projektavimui. Paskutinė sutartis su rangovu pasirašyta 2021 m. sausio 5 d.
Rekonstravus ruožą turėtų nelikti priešpriešinio eismo susidūrimų, bus įrengtos skirtingų lygių sankryžos, sankirtos, jungiamieji keliai.
„Rekonstruotas „Via Baltica“ ruožas nuo Marijampolės iki Lenkijos sienos atitiks tarptautinius infrastruktūros saugos ir eismo organizavimo standartus. Šiuo metu tai vienas intensyviausių eismo ruožų Lietuvoje, kuriame vidutinis metinis paros eismo intensyvumas siekia iki 10 tūkst. automobilių per parą, iš jų iki 50 proc. sudaro krovininis transportas. Rekonstravus ruožą turėtų nelikti priešpriešinio eismo susidūrimų, bus įrengtos skirtingų lygių sankryžos, sankirtos, jungiamieji keliai. Tikėtina, kad bendras eismo įvykių skaičius turėtų mažėti apie 70 proc.“, – sako Kelių direkcijos direktorius Remigijus Lipkevičius.
2019 m. pabaigoje Vyriausybei patvirtinus minėto „Via Baltica“ ruožo rekonstravimo specialųjį planą, pradėtos žemės paėmimo procedūros ir projektavimo darbai. Planuojama žemės paėmimo procedūras ir viso apie 40 km ruožo projektavimą baigti 2022 m. Rangos darbų pradžia numatyta 2022 m., o pabaiga – 2025 m. gruodžio mėn. Šio projekto įgyvendinimui gali prireikti apie 300 mln. eurų.
2021 m. planuojama pradėti rengti priešprojektinius sprendinius kitai „Via Baltica“ daliai, t. y. nuo Kauno iki Latvijos sienos (valstybinės reikšmės magistralinių kelių A8 Panevėžys–Aristava–Sitkūnai ir A10 Panevėžys–Pasvalys–Ryga atitinkami ruožai).
Numatyta, kad iki 2030 m. visas „Via Baltica“ kelias, einantis per Lietuvos teritoriją, bus rekonstruotas taip, kad atitiktų pagrindiniam TEN-T kelių tinklui keliamus eismo organizavimo ir saugos reikalavimus.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Dirbančius savarankiškai vejasi pandemijos skolos „Sodrai“: įstaigoje – skambučių apgultis
Išsiuntus 115 tūkst. pranešimų, susijusių su privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokomis per karantino laikotarpį, „Sodra“ šiomis dienomis sulaukia skambučių apgulties, sako „Sodros“ atstovė. ...
-
Verslas kritikuoja Vilniaus norą žmones vežti elektra varomu transportu4
Vilnius rengiasi skelbti konkursą keleivių vežimo paslaugoms įsigyti – ieškoma elektrinių ir vandenilinių autobusų, tačiau verslas sako, kad biometanu varomas transportas būtų mažesnė finansinė našta – keleivių vežimo k...
-
Teisėsauga atliko kratas GIPL rangovėje „Alvora“, Latvijos ir Lenkijos įmonėse
Pagrindinėje Lietuvos ir Lenkijos magistralinio dujotiekio (GIPL) rangovėje „Alvora“ teisėsauga antradienį atliko kratas, praneša portalas „15min“. ...
-
Vyriausybė paleidžia 800 mln. eurų vertės paramą: skatins tapti elektrą gaminančiais vartotojais6
Energetikos ir Finansų ministerijos kartu su Nacionaline plėtros įstaiga „Investicijų ir verslo garantija“ („Invega“) pradeda teikti beveik 800 mln. eurų vertės paramą verslui, energetinėms vartotojų bendrijoms ir energetinį s...
-
Seimas svarstys D. Kepenio siūlymą iki 5 proc. sumažinti PVM vaisiams ir daržovėms1
Seimas spręs, ar nuo šių metų rugsėjo nuo 21 proc. iki 5 proc. sumažinti pridėtinės vertės mokestį (PVM) Lietuvoje parduodamiems vaisiams, daržovėms ir uogoms. ...
-
M. Navickienė: aplinkybių nutraukti pensijos kaupimą sąrašas nebūtų baigtinis4
Vyriausybei ir socialiniams partneriams ieškant sprendimo, kokios galėtų būti svarbios priežastys nutraukti pensijų kaupimo sutartis, socialinės apsaugos ir darbo ministrė sako, kad tai galėtų būti kaupiančiojo arba jo šeimos nario, ne...
-
R. Vainienė: visuomenę dėl pirkinių sumos apvalinimo turės informuoti Lietuvos bankas5
Seimui ketvirtadienį priėmus įstatymą, pagal kurį prekių ar paslaugų krepšelio galutinė suma Lietuvoje nuo 2025 metų gegužės bus apvalinama, Lietuvos prekybos įmonių asociacijos direktorė Rūta Vainienė sako, kad didžiausias iš&sc...
-
G. Skaistė: į brangstantį skolos aptarnavimą reikia žiūrėti atsakingai1
Prezidentui Gitanui Nausėdai siūlant valstybei skolintis trumpalaikiams gynybos projektams ir taip papildomai finansuoti krašto apsaugą, finansų ministrė sako, jog į šiuo metu augančius valstybės skolos aptarnavimo kaštus reikia ...
-
G. Nausėda: laikiniems gynybos projektams valstybė galėtų skolintis4
Ieškant būdų, kaip didinti krašto apsaugos finansavimą, valstybė galėtų papildomai skolintis, sako prezidentas Gitanas Nausėda. ...
-
Dirbančių pensininkų laukia pokyčiai: viskas, ką reikia žinoti14
Šiuo metu perskaičiuojamos būtent dirbančių pensininkų pensijos ir jų padidėjimą dalis žmonių jau pajuto. Kiti didesnių išmokų sulauks iki liepos mėnesio. Apie dirbančius pensininkus ir kiek padidės jų pensijos, LNK pasakojo &bdqu...