- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Tikėtis malonės iš valstybės – turbūt taip būtų galima apibūdinti daugelio požiūrį į pensijas. Bene pusė apklaustųjų norėtų 100 proc. poreikius atitinkančios pensijos. Žino, kad negaus, bet tikisi. Kas tai – nepagrįsti lūkesčiai, nežinojimas, nenorėjimas domėtis? Apie tai LNK žurnalistų pokalbis su psichologe Ugne Juodyte.
– Kaip jūs galėtumėte apibūdinti daugelio žmonių požiūrį į pensiją?
– Tikrai yra žmonių norai ir poreikiai. Tačiau žmonės jaučia tam tikrus jausmus, jų netoleruoja – baimės, nerimo. Jie net nenori galvoti apie pensiją. Kas nori galvoti apie ją, kai ji asocijuojama su ligomis, gyvenimo pabaiga. Kitas dalykas – nerimas, nes nežinau, bijau ir nenoriu to pripažinti savo artimai aplinkai. Jaučiu gėda, kad kažko nemoku, neišmanau, ir apie tai nekalbu. Taip pat yra mūsų nuostatos ir įsitikinimai. Žinau daug žmonių, kurie sako, kad gal net nesulauks pensijos arba, jei sulauks, turi ne vieną ir ne du vaikus, todėl mano, kad pasirūpins juo ne valstybė, o vaikai. Šie įsitikinimai formuojasi ne šiaip sau. Realybėje yra pavyzdžių, kai taip nutinka. Pandemijos ir karo metu labai suaktyvėjo žmonių požiūris, kad turiu gyventi čia ir dabar. Jiems dabar reikia būsto, gražiai apsirengti, kurti šeima, gerai pagyventi. Ateitis per toli. Visi šie įsitikinimai, baimės ir nerimas adekvatūs. Tačiau jie susidurs su realybe, ateis laikas, kai tapsime pensinio mažiaus. Deja, statistika ir valdžia sako, kad pensija nebus tokia, kokios norėtume.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
– Ar pusė apklaustųjų tikrai nuoširdžiai pasitiki valstybe, ar toks požiūris atėjęs iš sovietmečio, kad valstybė privalo pasirūpinti?
Pandemijos ir karo metu labai suaktyvėjo žmonių požiūris, kad turiu gyventi čia ir dabar.
– Teisingi keli variantai. Žmonės turėjo sovietmečio patirčių, kad buvo duodama, ir tai turėjo įtakos, to vis dar tikisi. Tai lūkesčių nesuvaldymas. Pvz., aš 30 metų moku mokesčius, atiduodu dalį pinigų, kad dabartiniai pensininkai gyventų geriau, todėl turiu lūkesčių, kad ir mane išlaikys. Tačiau juk nebūtinai taip bus.
– Kokia situacija užsienyje? Ar mūsų požiūris išskirtinis?
– Yra skirtingų patirčių, dalis žmonių ir šalių šiuos lūkesčius suvaldę geriau, kita dalis – kaip mes.
– Kai kurių šalių gyventojai su darbo pradžia iškart rūpinasi ir jo pabaiga, tolesniu gyvenimu.
– Taip. Yra diegiama mintis, kad turiu pasirūpinti ateitimi pats. Tada yra sistema, kaip tai daryti – planuoti, ko siekiu ir kaip to pasiekti. Moko kiekvienu žingsniu pasidžiaugti, valdyti įpročius. Tikiuosi, kad tokių pavyzdžių ir mes Lietuvoje turėsime vis kuo daugiau.
– Koks galėtų būti veiksmų planas? Ar ne per vėlu rūpintis?
– Tikėjimas, kad kažkas pasirūpins, – gerai, bet rekomenduočiau galvoti ir atsakomybę paimti į savo rankas. Mokytis, edukuotis, bandyti suvokti, kaip veikia sistema, taupymas, kokius galiu pasirinkti sprendimus. Tai padės suvaldyti nerimą, baimę ir priimti tinkamiausius sprendimus.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Po gaisro Vilniuje: automobilių ardymas ir metalo laužo tvarkymas neturi vykti miestų centruose2
Po trečiadienį vakare Vilniaus traukinių stoties teritorijoje kilusio gaisro aplinkos ministras Simonas Gentvilas sako, kad akivaizdu, jog automobilių ardymas ir metalo laužo tvarkymas neturi vykti miestų centruose. ...
-
Mažmeninė prekyba šiemet augo, maitinimo įmonių apyvarta smuko
Mažmeninės prekybos įmonių apyvarta sausį–vasarį, palyginti su tuo pat laiku pernai, augo 0,7 proc. ir siekė 2,807 mlrd. eurų, o vasarį, palyginti su pernai vasariu, – 2,2 proc. iki 1,394 mlrd. eurų (be PVM). ...
-
G. Skaistė: nepasiturintys gyventojai elektrą galės gauti nemokamai arba labai pigiai8
Energetinį skurdą patiriantys gyventojai, turintys teisę į socialinę paramą, elektrą galės gauti nemokamai arba itin pigiai, sako finansų ministrė Gintarė Skaistė. Anot jos, tai užtikrins šiais metais numatyta valstybės parama energetinėm...
-
I. Šimonytė: mažųjų branduolinių reaktorių statyba turėtų būti svarstoma4
Energetikos ministerijos parengtoje strategijoje numačius galimybę po 2030-ųjų Lietuvoje vystyti mažos galios branduolinius reaktorius, premjerė Ingrida Šimonytė sutinka, kad tokia alternatyva turėtų būti svarstoma. ...
-
Kada konstruktyvi kritika, o kada – psichologinis smurtas?
Mobingas, psichologinis smurtas yra temos, apie kurias vis dažniau darbuotojai prabyla viešai. Psichologinį smurtą darbuotojai gali patirti iš kolegų ar vadovų. Pastarųjų kritika taip pat gali būti vertinama kaip smurtas darbo vietoje. ...
-
I. Šimonytė gynybos finansavimo iniciatyvoje „4 procentai“ pasigenda lėšų šaltinių6
Verslui siūlant susitarti dėl 4 proc. šalies bendrojo vidaus produkto (BVP) skyrimo šalies gynybai, premjerė Ingrida Šimonytė sako šioje iniciatyvoje pasigendanti įvardytų lėšų šaltinių tokiam finansavim...
-
Seimas balsuos, ar po metų pradėti apvalinti atsiskaitymus grynaisiais3
Seimas antradienį balsuos siūlymo apvalinti prekių ir paslaugų krepšelio galutinę sumą – taip pamažu būtų atsisakoma 1 ir 2 centų monetų. ...
-
Keturių dienų darbo savaitė: pagaliau atėjo laikas?3
Prieš šimtą metų „Ford“ tapo pirmąja didele kompanija, sumažinusia darbo dienų skaičių per savaitę nuo šešių iki penkių. Dabar, praėjus šimtui metų, kalbama, kad atėjo laikas darbo savaitę trumpinti ...
-
I. Žilienė: siūloma prisijungimą prie tinklo lengvinti ir gaminantiems vartotojams
Bendrovei „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) nuo balandžio atnaujinant elektros įrenginių prijungimo prie tinklų metodiką, energetikos viceministrė Inga Žilienė sako, kad siekiama sutvarkyti teisinę bazę, kad nauja kainodara būtų p...
-
A. Stončaitis: Seimas labai greitai turėtų sugriežtinti lošimų verslą1
Seimas labai greitai turėtų patvirtinti Finansų ministerijos inicijuojamas pataisas, kurios užkirstų kelią neatsakingiems azartiniams lošimams, stiprintų probleminių lošėjų apsaugą ir didintų verslo skaidrumą, sako Seimo Antikorupcij...