- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Išankstiniais nekilnojamojo turto projektų valdymo ir NT paslaugų kompanijos „Citus“ analitikų duomenimis, gegužę Vilniuje susitarta dėl 252 naujų butų ir kotedžų (antras geriausias rezultatas šiemet), o laikinojoje sostinėje – dėl 49. Naujų būtų ir kotedžų įsigijimo sandorių kiekis didžiausiuose šalies miestuose pratęsia pozityviai stabilią tendenciją. „Citus“ analitikai pastebi, jog, nepaisant augančio EURIBOR, būsto rinka išlieka gyvybinga, o jos suaktyvėjimo galima laukti kitų metų pradžioje.
„Paskutinio pavasario mėnesio pardavimų rezultatas yra daug pasakantis Lietuvos NT rinkos lakmuso popierėlis. Bendros šalies ekonominiai rodikliai triumfuoti pagrindo nesuteikia, todėl būsto pardavimų skaičius visiškai atitinka aplinkybes. Praėjusiais metais paklausai atslūgus šiemet ji stabilizavosi ir sudaro apie 220 sandorių per mėnesį. Aš tai priskirčiau akivaizdžiai „naujajai normalybei“, kuri artimiausiu metu išliks ir prie kurios plėtotojai sėkmingai prisitaikė, todėl stabilizaciją matome visose srityse – taip pat ir kainų bei pasiūlos“, – teigia „Citus“ investicijų ir analizės vadovas Šarūnas Tarutis.
Grafikas nr. 1: Vilniaus būsto rinkos dinamika 2020–2023 m. („Citus“ duom.)
Ekspertas padėtį vertina kaip pozityvią, nes pirkėjų susidomėjimas išlieka aukštame lygyje, lyginant su ankstesniais rinkos sulėtėjimais. Taip pat auga darbo užmokestis, mažėja infliacija, todėl šiais metais galime matyti ir aktyvesnių laikotarpių, o didesnis rinkos sujudimas projektuotinas kitų metų pradžiai, kada, tikėtina, mažėjantis EURIBOR ims didinti konkurenciją tarp pirkėjų.
„Augantis EURIBOR prisideda prie NT rinkos atvėsimo ir įperkamumo trumpuoju laikotarpiu suprastėjimo, nors bankų maržos leidžiasi žemyn. Tačiau ilguoju laikotarpiu, esant stabilioms būsto kainoms ir augant darbo užmokesčiui, įperkamumo tendencija turėtų būti pozityvi, o aukštesnės būsto paskolų įmokos bus tik trumpalaikiu reiškiniu. Todėl būsto rezervavimui šiuo metu yra geros sąlygos. Pavyzdžiui, rezervuojant būstą, kurio pirkimo–pardavimo (notarinis) sandoris bus sudaromas vėliau, fiksuojama kaina bus šiandienė, o palūkanos, tikėtina, mažesnės“, – pažymi Šarūnas Tarutis.
Paskutinį pavasario mėnesį „Citus“ valdomuose projektuose Vilniuje, Kaune ir Druskininkuose fiksuota 20 rezervacinių ir preliminariųjų sandorių. Vilniuje gegužę susitarta dėl 11 (naujajame projekte „Kaip Niujorke by CITUS“, taip pat „Miško arduose by CITUS“, „Visi savi by CITUS“, „PaJustyje by CITUS“ ir „Link Ten by CITUS“, kur paskutinę gegužės dieną parduotas paskutinis butas), Kaune – dėl 5 (projekte „Radio City by CITUS“), o Druskininkuose – 4 (projekte „Nemunas by CITUS“).
Grafikas nr. 2: Kauno būsto rinkos dinamika 2020–2023 m. („Citus“ duom.)
Gegužę organizuotame Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos (LNTPA) Būsto forume akcentuota, jog NT pasiūlos lankstumas padidėtų, jei biurokratija statybų leidimų išdavimo srityje mažėtų. Tai ne tik padidintų naujų projektų skaičių, bet ir užtikrintų konkurencines sąlygas pirkėjų atžvilgiu, o tai – dar vienas galimas katalizatorius paklausos didėjimui.
Praėjusį mėnesį Vilniaus naujų būstų „sandėlyje“ buvo 4 214 butų ir kotedžų, o Kaune – 1 079.
Kalbant apie skirtingas būsto klases, tiek Vilniuje, tiek Kaune ekonominio segmento būstų dalis kryptingai mažėja: Vilniuje jų priskaičiuojama 1 732, Kaune – 338. Sostinėje vidutinio segmento būstų pasiūla yra 1 890 vnt.; prestižinių ir liukso klasės būstų beveik po lygiai, atitinkamai, 306 ir 282. Laikinojoje sostinėje vidutinio segmento būstų sandėlį sudaro 503, prestižinio – 153; liukso klasės projektų Kaune šiuo metu nesiūloma.
Grafikas nr. 3: Pasiūlos dinamika Vilniaus ir Kauno būsto rinkose 2020–2023 m. („Citus“ duom.)
Sostinėje vidutinė, orientacinė pasiūloje esančių naujų butų kaina fiksavo stabilius rezultatus: gegužę skaičiuojama 40 Eur arba 1,22 proc. korekcija (nuo 3 283 iki 3 243 Eur už kv. m). Kaune situacija labai panaši: butų kainų pokytis siekė 20 Eur arba –0,74 proc. (nuo 2 711 iki 2 691 Eur/kv. m) – taigi, išliko stabili, o pokyčius, tikėtina, nulėmė pasiūlos pasikeitimai.
Nuo metų pradžios vidutinės pirminės rinkos pasiūlos kainos Vilniuje nusileido 1,52 proc., o Kaune – išaugo 6,7 proc. Todėl belieka išskirti tendenciją, prasidėjusią praeitų metų pabaigoje – dviejų didžiausių Lietuvos miestų kainos NT rinkoje neišvengiamai panašėja, Kaunas sparčiais žingsniais vejasi Vilnių.
Grafikas nr. 4: Pasiūlos kainų dinamika Vilniaus ir Kauno būsto rinkose 2020–2023 m. („Citus“ duom.)

SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Neradus tinkamo kandidato vėl ieškoma Žemės ūkio duomenų centro vadovo
Neradus tinkamo kandidato iš naujo skelbiamas Žemės ūkio duomenų centro vadovo konkursas. ...
-
„Grindos“ vadovas A. Griškevičius palieka postą4
Vilniaus kelių ir gatvių, lietaus nuotekų tinklų priežiūros ir plėtros, viešųjų miesto teritorijų priežiūros įmonės „Grinda“ vadovas Andrius Griškevičius palieka įmonę. ...
-
„Maximai“ paskelbus juokingai mažas kainas, pirkėjai plūstelėjo į parduotuves: prekes šluote šluoja38
Lietuviškam prekybos tinklui „Maxima“ rugsėjo pradžioje paskelbus „Anekdotas, o ne kaina“ pasiūlymą, šalies gyventojai suplūdo į parduotuves. Skaičiuojama, kad juokingai mažų kainų prekių per pirmąją savaitę ...
-
Inovatyvumu – tvarios ateities link
Nepriklausomybę atkūrusioje Lietuvoje prieš 30 metų pirmąja investuotoja tapo JAV kompanija „Philip Morris International“ (PMI). Šiandien šio fabriko Klaipėdoje gaminama produkcija pagal eksporto dalį – antra lietuv...
-
Netikėta: dauguma naujųjų „iPhone“ modelių kainuos pigiau nei pernai1
Mobiliojo ryšio operatorius „Tele2“ pradeda išankstinę „iPhone 15“ telefonų prekybą. Paaiškėjo ir visų modelių kainos – dauguma jų mažesnės, nei praėjusiais metais išankstinėje prekyboje pard...
-
„Švyturio“ alaus someljė: kaip užkariaujamos teisėjų ir vartotojų širdys3
Klaipėdos alaus daryklos „Švyturys“ aludariai, pirmieji šalyje pristatę nealkoholinių alaus skonių paletę, šiemet turi lūkesčių tęsti pergalingus pasirodymus konkursuose – tarptautinėje arenoje ketinama varžyti...
-
V. Benkunskas ir G. Bakanas: modernus šilumos siurblys pigins energiją, mažins taršą3
Vilniaus šilumos tinklai (VŠT) ketvirtadienį oficialiai pradėjo didžiausio Baltijos šalyse beveik 9 megavatų (MW) galios šilumos siurblio statybas. ...
-
Lietuviai „Teleloto“ išsidalino milijoną eurų: laimėtojai jau žino, kur išleis pinigus9
Dvi rugsėjo savaites besitęsusios „Teleloto“ Aukso puodo dalybos laimėtojais pavertė daugiau nei 2600 lietuvių. Sumas nuo 100 iki 100 tūkst. eurų susižėrę žaidėjai skuba atsiimti prizų – ir dalijasi viena už kitą įdomesnėmis ...
-
„Jozitai“ – blogos žinios: turės sumokėti šimtatūkstantinę baudą?9
Degalų prekybininkei bendrovei „Jozita“ nepavyko apskųsti Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) liepą jai skirtos 95,5 tūkst. eurų baudos. ...
-
Lietuvos paštas į paštomatų plėtrą Latvijoje ir Estijoje investuos 4 mln. eurų1
Lietuvos paštas į paštomatų tinklą „LP Express“ Latvijoje ir Estijoje investuos daugiau negu 4 mln. eurų, o tinklą trijose Baltijos šalyse sudarys daugiau nei 700 paštomatų, trečiadienį pranešė Lietuvos p...