- Giedrius Gaidamavičius, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Valstybės valdoma „Ignitis grupė“ patvirtino kartu su partnere – viena didžiausių pasaulyje tarptautinių jūros vėjo parkų vystytojų „Ocean Winds“ – teiksianti paraišką kovą paskelbtam pirmojo 1,8 mlrd. eurų preliminarios vertės 700 megavatų (MW) galios vėjo parko Baltijos jūroje konkursui.
Grupės atstovas Artūras Ketlerius BNS sakė, jog visus dokumentus grupė ketina pateikti iki konkurso pabaigos – gegužės 29-osios, pirmadienio.
„Dabar vyksta procesas, visus dokumentus pateiksime iki termino pabaigos“, – BNS antradienį sakė A. Ketlerius.
Pirmasis vėjo parko Baltijos jūroje vystymo be valstybės paramos konkursas bus laikomas įvykusiu, jei paraiškas dalyvauti jame pateiks bent du dalyviai. Jei paraiškų bus bent dvi, 30 dienų bus tikrinama, ar jie atitinka kvalifikacijos reikalavimus, bei sudaromas jų sąrašas.
„Ignitis grupė“ kol kas vienintelė viešai paskelbė apie dalyvavimą aukcione. Antradienį paskelbtoje atnaujintoje strategijoje grupė skelbia, jog 2023–2026 metais tikisi laimėti du vėjo parkų Baltijos jūroje aukcionus – vieną Lietuvoje, kitą – bet kurioje „namų rinkoje“ – Baltijos šalyse, Suomijoje arba Lenkijoje.
Energetikos ministras Dainius Kreivys yra pareiškęs, kad „Ignitis grupės“ sėkmė vėjo parkų Baltijos jūroje aukcionuose turėtų būti valstybės lūkestis.
Rinkoje spėjama, kad konkurse gali dalyvauti ir didžiausias Lenkijos naftos koncernas „Orlen“, neseniai Lietuvoje įsteigęs jūrinės vėjo energetikos bendrovę „Orlen Neptun“. Jos atstovas BNS teigė, kad tai susiję su „Orlen“ planais plėsti žaliąją gamybą, tačiau neatskleidė, ar koncernas ketina dalyvauti šiame aukcione.
Tuo metu dalis konkursu anksčiau susidomėjusių įmonių – „Green Genius“ bei „Enefit Green“ – BNS dar kovą teigė dėl nusprendusios pirmajame aukcione nebedalyvauti dėl jo sąlygų.
Lietuvos vėjo elektrinių asociacijos (LVEA) direktorius Linas Sabaliauskas tuomet BNS teigė, kad dėl trumpų terminų konkurse taip pat nusprendė nedalyvauti bent kelios juo anksčiau susidomėjimą rodžiusios užsienio kompanijos.
Apie ketinimus plėtoti vėjo parkus Lietuvos, Latvijos ir Estijos teritoriniuose vandenyse praėjusią savaitę paskelbė Danijos atsinaujinančios energetikos kompanija „European Energy“ kartu su Norvegijos jūros vėjo jėgainių bendrove „Vargronn“.
Galimybe dalyvauti vėjo parkų jūroje konkursuose anksčiau taip pat domėjosi Danijos atsinaujinančios energetikos kompanija „Orsted“, „Achemos grupė“, Vokietijos RWE kompanija „RWE Renewables“, Nyderlandų įmonė „Van Oord“ ir jos iš dalies valdomas Estijos vėjo parko jūroje vystytojas „Saare Wind Energy“.
Pirmąjį aukcioną laimėtų dalyvis, pateikęs finansiškai geriausią pasiūlymą ir sumokėjęs vystymo mokestį į valstybės biudžetą. Pradinis pasiūlymas turėtų būti ne mažesnis nei 5 mln. eurų – ne mažesne suma turėtų būti didinami ir vėliau teikiami pasiūlymai.
Skelbta, kad Lietuva rengiasi Baltijos jūroje statyti du vėjo parkus, kurių kiekvieno galia būtų 700 MW. Antrąjį būsimo vėjo parko Baltijos jūroje aukcioną su valstybės parama ketinama skelbti šių metų rugsėjį, tačiau, BNS žiniomis, šie planai gali būti pakeisti, priklausomai nuo pirmojo, dabar vykstančio aukciono.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Teismas užkirto kelią A. Stumbrui bylinėtis dėl prisijungimo prie „Litgrid“ elektros tinklo1
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas paliko galioti žemesnės instancijos teismo sprendimą nepriimti Rolando Pakso žento ir verslo partnerio Aivaro Stumbro skundo byloje dėl atmestų prašymų prisijungti prie bendrovės „Litgrid&ldquo...
-
„YIT Lietuva“ statys naują „Agrokoncerno“ fermų kompleksą – darbų vertė 52,6 mln. eurų1
Tvarios miestų ir infrastruktūros plėtros bendrovė „YIT Lietuva“ Radviliškio rajone, Bebrujų kaime, statys modernų 52,6 mln. eurų vertės „Agrokoncerno grupės“ karvių fermų kompleksą. 53 ha ploto sklype plėtojamas kom...
-
GIPL rangovė „Alvora“ kaltina energetikos institucijų vadovus šmeižtu
Pagrindinė Lietuvos ir Lenkijos magistralinio dujotiekio (GIPL) statybos rangovė „Alvora“ šmeižtu kaltina energetikos ministrą, GIPL užsakovės „Amber Grid“ bei Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) vadovus, ta...
-
„BaltCap“ afera: aiškėja, kas galėjo nutikti su dingusiais milijonais34
Buvęs investicijų bendrovės „BaltCap“ infrastruktūros fondo partneris Šarūnas Stepukonis į Lietuvos lošimų bendrovės „Olympic Casino Group Baltija“ akcininkės Estijos to paties verslo įmonės „OB Holding 1&...
-
Žmonėms su negalia įgyti vairuotojo pažymėjimą – misija (ne)įmanoma: „Regitra“ teisinasi2
Bandžiusi įgyti vairavimo teises, negalią turinti moteris susidūrė su netikėta kliūtimi – paaiškėjo, kad „Regitra“ neturi jos negaliai pritaikyto automobilio. Moteris dėl tokios situacijos pateikė skundą Lygių galimybių ko...
-
VŠT iš „Veolios“ jau gavo 9,5 mln. eurų už taršos leidimus, likusių lėšų tikisi netrukus
Vilniaus miestas ir Vilniaus šilumos tinklai (VŠT) iš Prancūzijos energetikos grupės „Veolia“ jau atgavo dalį Stokholmo arbitražo pernai lapkritį priteistos sumos – 9,5 mln. eurų už įmonės 2002–2017 metais ...
-
Teismas iš naujo spręs, kurios šalies teisme turi būti nagrinėjama „BaltCap“ byla8
Vilniaus apygardos teismas turės iš naujo nagrinėti, ar investicijų bendrovės „BaltCap“ infrastruktūros fondo įmonių ieškinys dėl Šarūno Stepukonio praloštų dešimčių milijonų eurų grąžinimo turi b...
-
J. Petrauskienę antrai kadencijai siūloma skirti Valstybės duomenų agentūros vadove
Valstybės duomenų agentūros vadove antrai kadencijai siūloma skirti dabartinę įstaigos direktorę Jūratę Petrauskienę. ...
-
IAE valdyboje liko tie patys nepriklausomi nariai bei valstybės tarnautoja
Valstybės įmonės Ignalinos atominės elektrinės (IAE) valdyboje liko tie patys trys nepriklausomi nariai ir valstybės tarnautoja. ...
-
Teismas panaikino 4,8 mln. eurų „Alvoros“ turto areštą
Vilniaus apygardos teismas panaikino strateginio Lietuvos ir Lenkijos dujotiekio (GIPL) statybos pagrindinės rangovės „Alvorai“ 4,8 mln. eurų vertės turto areštą, trečiadienį pranešė „Alvora“. ...