Šiuo metu „Lietuvos geležinkelių“ grupėje dirba apie 8 tūkst. žmonių. Atleidžiama daugiau nei 2 tūkst. darbuotojų. 

„Atleidžiamų darbuotojų skaičius iš tiesų yra didelis. Negaliu patvirtinti, ar tai didžiausias nuo Lietuvos nepriklausomybės, bet tikrai galiu patvirtinti, kad „Lietuvos geležinkelių“ krovinių kritimas yra didžiausias nuo nepriklausomybės paskelbimo. Tai yra priežastis, dėl kurios mes esame priversti priimti tokius skausmingus sprendimus po to, kai buvo priimti sprendimai dėl taupymo, dėl tam tikrų investicinių priemonių, siekiant prisitaikyti prie drastiškai pablogėjusios situacijos“, – aiškino „Lietuvos geležinkelių“ grupės atstovas Mantas Dubauskas.

Įmonių grupė ketina atsisakyti maždaug ketvirtadalio įvairaus lygio vadovų, tačiau ne visos „Lietuvos geležinkelių“ įmonės buvo paliestos įvestų sankcijų.

„Skirtingose įmonėse skirtingų sričių specialistų, darbuotojų ir vadovų bus atleista. Tai priklauso nuo to, kiek dabartinė krovinių vežimo situacija paveikia „Lietuvos geležinkelių“ grupę. Didžiausias poveikis yra krovinių vežimo bendrovei „LTG Cargo“. Visiškai jokio poveikio nėra keleivių vežimo bendrovei, kadangi sankcijos ir Rusijos sukeltas karas Ukrainoje nedaro jokios įtakos keleivių vežimui, priešingai – keleivių vežimo veikla atsigauna po dvejus metus trukusios pandemijos“, – teigė M. Dubauskas.

Darbuotojų likimas buvo aptarinėjamas su darbuotojų profesinėmis sąjungomis.

„Buvo svarstomi įvairūs variantai. Juos aptarėme konsultuodamiesi su darbuotojų atstovais, su profsąjungomis. Galiausiai prieita prie tokio sprendimo. Tai tikrai nėra lengvas sprendimas, tačiau jis yra neišvengiamas“, – aiškino M. Dubauskas.

Į mus jau kreipėsi keli dideli darbdaviai, siūlydami dalį darbuotojų įdarbinti pas save.

Įmonių grupė atleidžiamiems darbuotojams paruošusi 6 mln. eurų kompensacijoms. Taip pat bendradarbiaujama su Užimtumo tarnyba, planuojami darbuotojų persikvalifikavimai. Atsirado ir įmonių, norinčių perimti dalį atleidžiamų darbuotojų.

„Tiesiogiai su atleidžiamais asmenimis nekalbėjome, nes dar nėra vardų ir pavardžių. Mes tiek savo socialiniams partneriams, tiek ir visuomenei, tiek ir jūsų televizijoje pažadėjom, kad visuomenę informuosime iš karto, kai tik turėsime naujos informacijos. Vienas etapas baigtas – baigtos konsultacijos su profesinėmis sąjungomis. Dabar prasideda vertinimo etapas ir tuomet jau žinosime, kurie konkrečiai žmonės neteks darbo. Kalbant apie kompensacijas, esame suskaičiavę, kad prireiks apie 6 mln. eurų kompensacijų darbuotojams. Tai nėra vienintelė priemonė, kuri tikimės palengvins profesijos pakeitimą mūsų darbuotojams. Bendradarbiaujame su Užimtumo tarnyba dėl mūsų darbuotojų perkvalifikavimo. Į mus jau kreipėsi keli dideli darbdaviai, girdėdami informaciją, kad pas mus mažės darbuotojų skaičius, siūlydami dalį darbuotojų įdarbinti pas save. Mes planuojame organizuoti karjeros muges ir tokiu būdu pristatyti potencialias įsidarbinimo galimybes savo darbuotojams įvairiuose regionuose“, – teigė „Lietuvos geležinkelių“ atstovas.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Įmonių grupėje susidariusi situacija – ne eilinė, tad reikalauja ne eilinių sprendimų.

„Diskusijų su profsąjungomis tikrai buvo, tačiau profsąjungų atstovai supranta, kokia sudėtinga yra situacija – tokios nėra buvę nuo pat nepriklausomybės atkūrimo. Per vienerius metus netekti 50 proc. krovinių – to nėra buvę“, – „Lietuvos geležinkelių“ netektis įvardino M. Dubauskas.

Atsilaisvinus darbo vietai į jo vietą galėtų pretenduoti buvęs „Lietuvos geležinkelių“ darbuotojas.

„Jeigu tik pavyks pasiūlyti tiems darbuotojams, kurių darbo vietos naikinamos, jeigu tuo metu atsilaisvins grupėje kitos vietos, pavyzdžiui, kažkas savo noru išeis į kitą bendrovę ar į pensiją, tai tokios vietos bus pasiūlytos pirmiausia mūsų darbuotojams“, – tikino M. Dubauskas.

Kiekvienas žingsnis – apgalvotas

„Tiek su profsąjungomis, tiek su socialiniais partneriais kartais jausdavom jų nepasitenkinimą, kodėl nepasakome, koks bus poveikis darbuotojams. Mes negalėjome to pasakyti anksčiau neįvertinę, kiek reikės žmonių atlikti darbus, atlikti galimus naujus užsakymus. Tik tada, kada labai atidžiai įvertinom tiek žmonių skaičių, tiek pagalbos priemones tiems darbuotojams, su kuriais atsisveikinsim, tik tada mes žengiame žingsnį ir kalbame apie atleidimus“, – aiškino M. Dubauskas.

Konkretūs atleidžiamieji bus skelbiami birželio pradžioje.

„Suprantame, kad darbuotojai yra sunerimę. Tiek, kiek galime dalinamės su darbuotojais informacija. Trečiadienį ryte turėjome tiesioginį susijungimą su maždaug 2 tūkst. darbuotojų per „Teams“ programą, praėjusią savaitę taip pat turėjome ketvirtinį renginį visiems darbuotojams ir dalinomės ta informacija, kurią turime. Tas terminas (kuomet bus paskelbti atleidžiamieji – red. past.) yra maždaug birželio pradžia.

Jau turime maršrutus iš Kauno į Duisburgą Vokietijoje. Taip pat turime bandomuosius maršrutus į Lenkijos terminalus, į Gdynią, į Malaševičią. Vakar išvyko bandomasis traukinys į Ukrainą.

Dairosi į Vakarų rinkas

Bendrovė nesnaudžia – dairosi į Vakarų rinkas.

„Mes turime tris kryptis, kaip prisitaikysime prie šitos situacijos. Viena iš krypčių – efektyvumo didinimas, tuomet – kaštų mažinimas ir trečioji, labai svarbi kryptis – naujų rinkų paieška, ėjimas į Vakarų rinkas. Žinoma, per savaitę ar mėnesį to, kas prarasta, nekompensuosime, tačiau pati didžiausia kelionė prasideda nuo mažų žingsnių. Jau turime maršrutus iš Kauno į Duisburgą Vokietijoje. Taip pat turime bandomuosius maršrutus į Lenkijos terminalus, į Gdynę, į Malaševičius. Trečiadienį išvyko bandomasis traukinys į Ukrainą. Tikimės ir pervežimų iš Ukrainos nepaisant to, kad techniškai tas pervežimas yra labai sudėtingas – du kartus reikia keisti vėžę, bet techniniai sudėtingumai nėra pasiteisinimas ir visas įmanomas galimybes mes sieksime išnaudoti“, – apie ateities planus kalbėjo „Lietuvos geležinkelių“ atstovas.