VERT spręs, ar skirti baudą „Amber Grid“ už netinkamą GIPL statybos priežiūrą

Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) antradienį spręs, ar skirti baudą Lietuvos gamtinių dujų perdavimo bendrovei „Amber Grid“ už netinkamą šalies strateginio projekto – Lietuvos ir Lenkijos magistralinio dujotiekio (GIPL) statybų priežiūrą bei neįgyvendintus reguliuotojo įpareigojimus.

VERT neskelbia antradienį numatyto posėdžio klausimo medžiagos. Daugiau detalių apie šį klausimą BNS nepateikė nei VERT pirmininkas Renatas Pocius, nei „Amber Grid“.

R. Pocius BNS teigė, kad reguliuotojas nevertins, kaip buvo laikytasi ankstesnio įpareigojimo iki liepos pabaigos pateikti nepriklausomą dujotiekio saugumo ekspertizę, nes rugsėjo pabaigoje jos pateikimo terminas pratęstas iki kitų metų sausio 15 dienos. Tokia ekspertizė reikalinga siekiant įvertinti, ar dujotiekis gali veikti saugiai, kol bus pakeistos šios detalės.

„Dėl (ekspertų išvados – BNS) nevertinom, nes mes patys pratęsėme terminą. Bet kitos dalys ten yra, tai dėl kitų dalių (spręsime – BNS)“, – BNS teigė R. Pocius.

Neplaninį patikrinimą atlikusi VERT balandį įpareigojo „Amber Grid“ pakeisti 123 įtarimų sukėlusias tinkamų sertifikatų neturinčias ir iš standarto neatitinkančio plieno pagamintas GIPL sumontuotas galimai rusiškas jungiamąsias detales, ant kurių buvo rastos kirilica užrašytos žymos.

Reguliuotojo išvadoje, be kita ko, konstatuota, kad „Amber Grid“ netinkamai organizavo ir atliko dujotiekio techninę priežiūrą, o bendrovės paskirti techniniai prižiūrėtojai neužtikrino statybos kokybės ir kontrolės.

Gegužės pabaigoje „Amber Grid“ reguliuotojui pateikė 123 tinkamų sertifikatų neturinčių GIPL jungiamųjų detalių keitimo planą, tačiau VERT bendrovei nurodė jį patikslinti. Rugsėjo pabaigoje dujų tinklo operatorė buvo įpareigota planą pateikti iki spalio 10 dienos, vėliau kas mėnesį informuojant apie jo įgyvendinimą.

R. Pocius rugpjūtį naujienų portalui „15min“ teigė, kad bauda „Amber Grid“ už balandį reguliuotojo patvirtintoje išvadoje nustatytus, tačiau neįgyvendintus įpareigojimus gali siekti iki 10 proc. metinės bendrovės apyvartos.

Rugsėjį R. Pocius BNS patikslino, kad sankcijos įmonei procedūra apima ne tik įpareigojimą pateikti saugumo ekspertizės išvadą, bet ir viską, kas nurodyta balandį VERT patvirtintame GIPL jungiamųjų detalių patikrinimo akte.

Teisėsauga šiuo metu atlieka dar 2022 metų liepą pradėtą ikiteisminį tyrimą dėl galimo dokumentų klastojimo ir sukčiavimo statant GIPL.

GIPL yra didžiausia investicija į Lietuvos dujų perdavimo sistemos plėtrą nuo nepriklausomybės atkūrimo, Lietuva projektui skyrė 116 mln. eurų. Bendra projekto vertė yra apie 500 mln. eurų, apie 60 proc. lėšų skyrė Europos Komisija.

Lietuvą ir Lenkiją jungiantis magistralinis dujotiekis pradėjo veikti 2022 metų gegužės 1 dieną.


Šiame straipsnyje: „Amber GridbaudastatybaGIPL

NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

Daugiau straipsnių