Apie tai, kad pateikė investicinio arbitražo ieškinį Lietuvai, „Belaruskalij“ pranešė šią savaitę.

Įvardijamo ieškinio suma sudaro apie trečdalį konsoliduoto Lietuvos biudžeto išlaidų: 12 mlrd. dolerių sudaro apie 11,4 mlrd. eurų, o visos konsoliduoto Lietuvos biudžeto išlaidos 2025 m. sieks 34,4 mlrd. eurų.

LRT šaltinių žiniomis, Lietuvos pusė vertina, kad reikalaudama atlyginti 12 mlrd. dolerių dydžio žalą „Belaruskalij“ siekia išgąsdinti, nes keičiantis valdžioms atsiveria galimybė priversti Lietuvą sėstis prie derybų stalo arba siekti susitarimo arbitraže.

Būsimas premjeras Gintautas Paluckas lapkričio pabaigoje patvirtino anksčiau aptaręs sankcijų klausimus su advokatu Viliumi Nikitinu, atstovaujančiu „Belaruskalij“ trąšas Klaipėdoje kraunančios įmonės „Birių krovinių terminalas“, valdomos verslininko Igorio Udovickio, interesams.

30 proc. „Birių krovinių terminalo“ akcijų priklauso „Belaruskalij“.

Taip pat, kaip skelbia LRT, „Belaruskalij“ siekia ne tiek žalos atlyginimo, bet visiško sankcijų atšaukimo – esą to siekiama visais lygmenimis bei visomis priemonėmis.

Visgi advokatų profesinės bendrijos „Marsus“ advokatas Rapolas Kasparavičius portalui teigė, kad paprastai ieškovai siekia išpūsti nuostolius.

Įvardijamo ieškinio suma sudaro apie trečdalį konsoliduoto Lietuvos biudžeto išlaidų: 12 mlrd. dolerių sudaro apie 11,4 mlrd. eurų.

Jis aiškino, kad tarptautiniai investiciniai arbitražai retai priteisia šimtaprocentinį žalos atlyginimą, net jeigu ir nusprendžiama, kad valstybė investuotojo atžvilgiu pasielgė neteisingai.

Valstybinė Baltarusijos kalio trąšų gamintoja „Belaruskalij“ dar praėjusį metų spalį inicijavo tarptautinį arbitražo procesą prieš Lietuvą dėl trąšų tranzito draudimo.

Bendrovės teigimu, nuostolius ji patyrė tranzitą per Lietuvą sustabdžius nuo 2022 m. vasario 1 d., kai jis turėjo vykti iki praėjusių metų pabaigos. Sutartį su Baltarusijos gamintoja nutraukė valstybės įmonė „Lietuvos geležinkeliai“.

Arbitražo teismas prieš Lietuvą suformuotas 2024 m. pradžioje. Anksčiau žiniasklaidoje skelbta, kad „Belaruskalij“ Lietuvos reikalauja atlyginti maždaug 1 mlrd. eurų siekiančius nuostolius.

Buvo numatyta, kad pirmasis posėdis arbitražo byloje galėtų vykti 2026 m. vasarį, tačiau tikėtina, kad šis terminas gali nusikelti.

Visgi, kaip jau skelbta, įprastai tokio pobūdžio bylos trunka 3–5 metus.

Vyriausybė yra patvirtinusi, kad Lietuvos sutartis su baltarusišku trąšų verslu kelia grėsmę nacionaliniam saugumui, jog šis nutarimas pagrįstas, konstatavo ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT).

Arbitražas nagrinėjamas pagal UNICITRAL 1976 (United Nations Commission on International Trade Law – ELTA) arba Jungtinių Tautų tarptautinės prekybos teisės komisijos taisykles. Sudaromas ad hoc arbitražas iš trijų arbitrų – vieną skiria ieškovas, antrą skiria atsakovas, o trečias parenkamas arbitrų sprendimu.

Arbitražą techniškai aptarnauja Nuolatinis arbitražo teismas, įsikūręs Hagoje. 

Ginčijamą sutartį su „Belaruskalij“ Lietuva nutraukė remdamasi 2022 m. sausį priimtu Vyriausybės sprendimu, kuriame teigiama, jog „Belaruskalij“ kelia grėsmę nacionaliniam saugumui. Kaip skelbta žiniasklaidoje, pati bendrovė argumentuoja, kad nutraukdama tranzitą Lietuva galėjo pažeisti 1999 m. su Baltarusija sudarytą dvišalę sutartį dėl investicijų skatinimo.

Šios sutarties denonsavimui spalį jau yra pritaręs Seimas.