Automobilių turgaus mados: užsieniečių pirkiniai skiriasi kaip diena ir naktis

Šalyje stebima antroji COVID-19 pandemijos banga pamažu, bet kryptingai smaugia automobilių prekybos rinką. Tačiau net ir pandemijos akivaizdoje lietuviai automobiliais važinėti nenustojo – vadinasi, juos perka ir parduoda. Ar sergamumui artėjant prie kritinės ribos, sritis, glaudžiai susijusi ir su tiesioginiais kontaktais bei kelionėmis į užsienį, nenugrims į dugną?

Prekė senyn, kaina aukštyn

Prekyba automobiliais – gana jautri išoriniams veiksniams sritis. Tačiau net ir itin sudėtingi metai turi pozityvių poslinkių. Portalas autoplius.lt tradiciškai kas ketvirtį atlieka išsamius rinkos tyrimus, kurie rodo, kad pastarojo – trečiojo ketvirčio rezultatai anaiptol nebuvo tragiški. Tiesa, bendri metų skaičiai nėra labai guodžiantys.

Per trečiąjį šių metų ketvirtį Lietuvoje buvo sudaryta per 90 tūkst. sandorių, 23 proc. mažiau nei pernai. Apžvelgiant vien naujų automobilių pardavimus, nuosmukis taip pat juntamas. Lietuvoje sausio–spalio mėnesiais įregistruota 34,3 tūkst. naujų lengvųjų automobilių – 19,5 proc. mažiau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai. O naudotų automobilių paklausa, jei vertintume per kainos prizmę, net ūgtelėjo.

Praėjusį ketvirtį parduodamo naudoto automobilio kaina išaugo bene trečdaliu. Portalo autoplius.lt duomenimis, už naudotą automobilį vidutiniškai buvo sumokėta 5,7 tūkst. eurų. Nors lėtas kainų augimas fiksuojamas jau keletą metų, toks, net 30 proc. siekiantis šuolis, yra beprecedentis. Pernai vasarą kainos vidurkis buvo 4,4 tūkst. eurų. Vidutinę kainą kiek iškraipė sandorių sumažėjimas seniausių automobilių segmente ir augimas apynaujų. Būtent ši grupė (1–5 metų senumo), palyginti su pernykščiais duomenimis, augo labiausiai – daugiau nei 15 proc. Tai rodo, kad dalis tautiečių atsisuko į naujesnes ir mažiau taršias mašinas. Tą patį patvirtina ir kitas skaičius: trečdalį visų pardavimų sudarančių 11–15 metų automobilių apyvarta krito net 27,5 proc.

Turgus spėjo atsigauti

Tačiau net ir esant daug didesniam sergamumui nei balandžio mėnesį, dabar stebime tik sezoninį sulėtėjimą. Būtent prekybos ribojimai ir kylanti nežinomybė nulėmė staigų susitraukimą pavasarį.

Didžiausią Baltijos šalyse automobilių turgų Kaune valdančios bendrovės "Varanas" direktorius Valentinas Naujanis neslepia, kad stebint dabartinę situaciją nerimo netrūksta, bet pripažįsta, kad iki sergamumo skaičiaus šuolio stebėtos tendencijos įkvėpė vilties, jog metai nebus tragiški.

Iki vadinamųjų raudonųjų zonų įvedimo jautėsi sujudimas. Be to, po pavasarinio karantino rinka buvo alkana, todėl ją reikėjo prisotinti. Turguje veiksmo netrūko.

"Iki vadinamųjų raudonųjų zonų įvedimo jautėsi sujudimas. Be to, po pavasarinio karantino rinka buvo alkana, todėl ją reikėjo prisotinti. Turguje veiksmo netrūko", – pasakojo V.Naujanis.

Šiuo metu turgaus pardavėjams nerimą kelia situacija valstybės įmonėje "Regitra". Mat per pavasarinį karantiną ši įstaiga kurį laiką visiškai nedirbo, o dabar kiekvieną savaitę fiksuojami nauji susirgimo koronavirusu atvejai pačioje įmonėje, nemenka jos darbuotojų dalis priversti izoliuotis dėl turėtų kontaktų su pasiligojusiais kolegomis.

Anot pašnekovo, tai nebūtų problema perkant ar parduodant Lietuvoje registruotą automobilį, nes visas privalomas procedūras galima atlikti ir elektroninėje erdvėje. Tačiau įsigyjant mašiną iš užsienio, "Regitros" darbuotojas privalo savo akimis apžiūrėti pirkinį, įvertinti, ar jis atitinka dokumentuose nurodytus duomenis. Tad keletą savaičių neteikiant šios paslaugos, pirkėjai ir pardavėjai buvo priversti atidėti sandorio registraciją. Dabar baiminamasi panašaus scenarijaus.

Išsigelbėjimas – ukrainiečiai

Po pavasarinio karantino per vasarą prekyba pamažu atsigavo. Nemenką impulsą turgaus prekybai suteikė klientų iš užsienio vizitai. Pastaruoju metu gana aktyvūs buvo kaimynai iš Latvijos, nes jiems, skirtingai nei kitų šalių turistams, izoliacija dar nebuvo privaloma. Nors griežtėjant karantino sąlygoms ir šis postūmis gali bet kada baigtis.

Bene gausiausiai turguje pastaraisiais mėnesiais lankėsi ukrainiečiai. Tiesa, kelionių apribojimai ir vis didesnė prekiautojų įgyjama patirtis ir čia įnešė korekcijų. Anksčiau pirkėjai iš Rytų įsigydavo automobilius patys ir jais grįždavo į tėvynę, o dabar didžiąją darbo dalį atlieka Lietuvoje įsikūrę jų tėvynainiai. Pavyzdžiui, statybose ar kitame sektoriuje dirbantys ukrainiečiai gauna užsakymų iš tėviškės ir, išrinkę keletą automobilių, jų patys namo nevairuoja, o pasamdo turguje paslaugas teikiančius automobilvežius. Šių maršrutai pasiekia Žitomirą ir kitus Ukrainos miestus, kuriuose mašinos iškraunamos, o automobilvežiai grįžta į Lietuvą.

Pardavėjams ukrainiečiai taip pat geidžiami klientai. Jie pernelyg nesidera dėl kainos, nes užsieniečiai automobilius gali įsigyti gerokai pigiau nei lietuviai – jiems netaikomas PVM antkainis. Be to, pardavėjus tenkina tai, kad tokiems pirkėjams jie pernelyg neįsipareigoja, skirtingai nei lietuviams, kurie bet kada gali grįžti su pretenzijomis dėl išlindusio kokio nors gedimo.

Reguliuoja muito mokesčiai

Tiesa, ukrainiečiai taip pat nešluoja visko iš eilės, o turi savo prioritetus. Jų pasirinkimas labiau priklauso ne nuo skonio, o nuo kur kas objektyvesnių rodiklių.

Ukrainiečių pasirinkimą daug lemia muito mokesčiai.

"Ukrainiečių pasirinkimą daug lemia muito mokesčiai. Keli variklio galingumo kilovatai arba gamybos mėnuo gali lemti kur kas didesnį apmokestinimą jų šalyje, todėl pirkdami svečiai atidžiai skaičiuoja ir automobilį renkasi taip, kad išvengtų nereikalingų išlaidų", – aiškino V.Naujanis.

Kauno turguje esanti pasiūla ukrainiečius tenkina, tad jie be vargo randa norimą mašiną. Paprašytas palyginti, kokius automobilius dažniausiai renkasi lietuviai ir ukrainiečiai, pašnekovas pastebėjo tarp vietinių klientų išaugusį "Volvo" populiarumą. Žinoma, greta vokiškų mašinų, seniai pelniusių lietuvių pripažinimą. "Renault Scenic" vienatūris su 1,5 litro darbinio tūrio varikliu – vienas mėgstamiausių svečių pirkinių. Tačiau jei ta pati mašina bus su galingesniu 2 litrų varikliu, ukrainietis ja nesusidomės. Toks "prancūzas" turi daugiau šansų atkreipti lietuvio dėmesį.

Įdomu, kad portalas autoplius.lt, prieš keletą mėnesių atlikęs šių metų antrojo ketvirčio prekybos duomenų analizę, lietuvių mėgstamiausių naudotų automobilių trejete įvardijo vien vokiškas markes: "Volkswagen", BMW ir "Audi", o "Volvo" užėmė ketvirtą vietą. Tarp naujų mašinų dominavo "Toyota" markė. Latvijos pardavimų rinkoje "Volvo" buvo populiariausi naudoti automobiliai, Estijos – "Volkswagen".

Kaina svarbiau nei ekologija

Anksčiau turguje dažni svečiai būdavo ir pirkėjai iš Kirgizijos. Svečiai iš Azijos mėgdavo "Toyota" markės automobilius, ypač hibridinius "Prius" arba vokiškus "Opel". Tačiau pasikeitus muitams, jiems tokie sandoriai nebeapsimoka, tad pirkėjų iš tų kraštų Kaune smarkiai sumažėjo. Tiesa, ekologiškieji "Prius", nors ir brangesni nei tradiciniais degalais varomos mašinos, turguje neužsistovi. Juos noriai perka taksi įmonės ir privatūs pavežėjai iš Vilniaus.

Klientai lietuviai kol kas tenkinasi taršesniais automobiliais. Tačiau tendencijos turi įtakos ir čia. Anksčiau turguje itin populiarius dyzelinius automobilius pastaraisiais metais keičia benzininiai. Tam įtakos turi ir žemiški faktoriai – tokie kaip dyzelinu varomų mašinų susukamas kur kas didesnis kilometražas nei benzininių, ir netgi politinės peripetijos – vadinamieji dyzelgeito skandalai, kai didžiosios Europos automobilių kompanijos klastojo dyzelinės produkcijos taršos duomenis. Kai kurie pirkėjai baiminasi, kad, keliant ekologijos reikalavimus, senesni dyzeliniai automobiliai bus neįleisti į Vokietijos ar kitų šalių miestus, o su benzininiais dar bus galima keliauti be trikdžių.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Tomas

Tomas portretas
O pagal ką autopliusas mato tuos pardavimus? Aš visus savo auto tik į užsienį parduodu (1-5m senumo) ir autopliuse pažymiu panaikinant skelbimą ,kad auto pardaviau. Ir jie statistiką čia iš to daro?
VISI KOMENTARAI 1

Galerijos

Daugiau straipsnių