Keliuose planuojant daugiau greičio matuoklių, Seime abejojama jų efektyvumu

Susisiekimo ministerijos kancleris Ramūnas Dilba sako, kad greičio matuokliai yra efektyviausia priemonė išvengti aukų Lietuvos keliuose.

„Žūtys keliuose, ypač automagistralėse, magistraliniuose keliuose, yra dėl greičio ir geriausios priemonės greičio mažinimui ar suvaldymui yra būtent matuokliai“, – trečiadienį Seimo Ekonomikos komiteto posėdyje sakė R. Dilba. 

LAKD šiemet planuoja įrengti aštuonis momentinio greičio matuoklius ir keturias vidutinio greičio matavimo sistemas, o dar 50 jų – kitąmet.

Direkcijos vadovas Marius Švaikauskas sako, kad matuokliai padeda gerokai sumažinti eismo įvykių, kurių metu žūsta žmonės.

„Per tam tikras metodikas, kur matome skaudžiausius įvykius, įdiegiame tokius matuoklius ir ta statistika absoliučiai krenta dėl žuvusiųjų skaičius“, – komitete sakė M. Švaikauskas.

Momentiniai greičio matuokliai dažniausiai įrengiami gyvenvietėse, o vidutinio greičio matuokliai – užmiesčio keliuose atsižvelgiant į eismo intensyvumą, juose įvykusių avarijų priežastis ir pasekmes.

LAKD duomenimis, šiuo metu valstybinės reikšmės keliuose veikia 70 momentinių ir 131 vidutinio greičio matuoklis. Visi jie per parą fiksuoja apie 2,5 tūkst. greičio pažeidimų, bet to, jie fiksuoja, ar transporto priemonės apdraustos civilinės atsakomybės draudimu, ar atlikta techninė apžiūra ir sumokėtas kelių mokestis. 

Lietuvos kelių policijos tarnybos viršininkas Vytautas Grašys sako, kad jau dabar nespėjama apdoroti matuoklių perduodamų duomenų, todėl baudų skyrimas vėluoja. 

„Turime tam tikrus vėlavimus, tikrai resursai riboti (...) Stingame resursų, kad pilna apimtimi apdorotume tuos duomenis gaunamus iš tokių greičio pažeidimų fiksavimo sistemų“, – komiteto posėdyje kalbėjo jis.

V. Grašio teigimu, norint dirbti operatyviau reikėtų 16 papildomų pareigybių, tačiau Vyriausybė jų nepatvirtino.

Komiteto narys liberalas Andrius Bagdonas sako, kad iš kelių remontui skirtų lėšų 2 mln. eurų skirti greičio matuoklių įrengimui yra neefektyvu.

„Lėšos skiriamos iš Kelių priežiūros programos, tai reiškia, kad pastačius dar papildomai 50 greičio matuoklių, kurių policija iš esmės nespėja aptarnauti jau dabar, tai reiškia, kad 2 milijonai eurų mažiau bus skirta kelių remontui, kai kuriose vietose keliai bus avarinės būklės, bet turėsime pastatytus greičio matuoklius (...) Man atrodo, kad čia lėšos naudojamos neefektyviai, tą tenka pripažinti“, – posėdyje kalbėjo A. Bagdonas.

Anot jo, nespėjant pažeidimų administruoti, matuokliai praranda prevencinį poveikį: „Ar tai veikia prevenciškai? Tikrai ne, tai yra tiesiog biudžeto papildymo priemonė (...) Ne vien greičio matuoklių gausa apsprendžia eismo įvykių skaičių“. 

Seimo narė Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos atstovė Laima Mogenienė abejojo, ar visur greičio apribojimai nustatomi vadovaujantis logika, be to, anot jos, matuokliai nepadeda sutramdyti chuliganiško vairavimo.

„Tai nuolatiniai žmonės su naujais brangiais numeriais, (...) jie turtingi žmonės, jų nedomina tos baudos, jie jų nemoka ir toliau daro tą patį“, – sakė Seimo narė.

Policijos departamento duomenimis, pernai už greičio viršijimą Lietuvoje skirta 644 tūkst. baudų už 11,4 mln. eurų, o per keturis šių metų mėnesius – už 5 mln. eurų.

2020 metais žuvusiųjų Lietuvos keliuose skaičius siekė 63 vienam milijonui gyventojų, 2025 metais jį norima sumažinti iki 45, 2030-aisiais – iki 30, o 2050 metais – iki nulio.