Toks pavadinimas numatomas naujoje Lie­tu­vos gy­ven­to­jų ge­no­ci­do ir re­zis­ten­ci­jos ty­ri­mo cen­tro (LGGRTC) įstatymo redakcijoje, jai šią savaitę po svarstymo vienbalsiai pritarta Seime. Iki priėmimo liko dar vienas balsavimas.

Dabartinis muziejaus pavadinimas kritikos sulaukė dėl to, kad esą sovietinius nusikaltimus kaip genocidą akcentuojanti Lietuva menkina nacistinės Vokietijos įvykdytą žydų genocidą, prie kurio prisidėjo ir lietuvių kolaborantai.

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro generalinė direktorė Teresė Birutė Burauskaitė yra sakiusi, kad muziejaus pavadinimas neatitinka ekspozicijos turinio.

„Tai nėra tik aukų muziejus – pristatomos ir kitos temos. Ekspozicijoje pristatomi ir laisvės kovotojai, disidentai, kalbama apie visas okupacinio režimo apraiškas, jo poveikį. Genocido sąvoka turi siauresnę reikšmę“, – BNS yra sakiusi T. B. Burauskaitė.

Šią savaitę svarstant įstatymo projektą parlamente buvęs centro darbuotojas Seimo narys Arvydas Anušauskas kėlė abejonę dėl žodžio „genocidas“ atsisakymo.

„Siū­lo­ma­me pro­jek­te yra kai ku­rių anks­čiau dis­ku­tuo­tų ir su­kė­lu­sių įvai­rių svars­ty­mų niu­an­sų, pa­vyz­džiui, Ge­no­ci­do au­kų mu­zie­jų pa­va­din­ti Oku­pa­ci­jos ir lais­vės ko­vų mu­zie­ju­mi. Pa­gal sa­vo tu­ri­nį iš tik­rų­jų re­a­liai jis toks dau­giau­sia ir yra. Žo­džio „ge­no­ci­das“ iš­ny­ki­mas iš ši­to kon­teks­to, ne­ži­nau, dar svars­ty­ti­nas, gal­būt tas pats žo­dis ir ga­lė­tų lik­ti, – kalbėjo A. Anušauskas.

Muziejus yra įsikūręs prieš daugiau nei 100 metų prie Lukiškių aikštės iškilusiame pastate. Rusijos, Vokietijos, Lenkijos ir Lietuvos įvairių įstaigų, daugiausia teismų, būstine buvęs pastatas daugeliui lietuvių geriausiai žinomas kaip buvę KGB rūmai.

Be to, naujoje įstatymo redakcijoje norima Lie­tu­vos gy­ven­to­jų ge­no­ci­do ir re­zis­ten­ci­jos ty­ri­mo cen­trą padaryti ko­or­di­nuo­jan­čia institucija ren­kant, ti­riant, ana­li­zuo­jant is­to­ri­jos pro­ce­sus, susijusius su Sovietų Sąjungos vyk­dy­ta ag­re­si­ja, taip pat at­kū­rus Lie­tu­vos ne­pri­klau­so­my­bę.

Švietimo ir mokslo ministerijos darbo grupė neseniai pasiūlė LGGRTC sujungti su kitais humanitariniais institutais.

„Yra ką tik pa­si­ro­dęs pla­nas, pa­gal ku­rį Lie­tu­vos is­to­ri­jos, Kal­bos, Li­te­ra­tū­ros ir tau­to­sa­kos ins­ti­tu­tai kar­tu su tuo pa­čiu Lie­tu­vos gy­ven­to­jų ge­no­ci­do ir re­zis­ten­ci­jos ty­ri­mo cen­tru bū­tų su­jung­ti. Su­jung­ti da­ly­kai, ku­rie tar­pu­sa­vy­je iš es­mės ne­si­sie­ja, – vie­ni rū­pi­na­si kal­bos rei­ka­lais, o Gy­ven­to­jų ge­no­ci­do ty­ri­mo cen­tras už­si­i­ma na­cio­na­li­nės at­min­ties klau­si­mais. Štai čia ky­la ta­da klau­si­mas, kaip yra mo­de­liuo­ja­ma po­li­ti­ka pa­čio­je Vy­riau­sy­bė­je, kai mes čia be­veik vie­nin­gai ei­na­me link to, kad cen­tras bū­tų su­stip­rin­tas, o pa­čio­je Vy­riau­sy­bė­je at­si­ran­da do­ku­men­tas, ku­ris sie­kia tą cen­trą su­jung­ti su ki­tais ins­ti­tu­tais ir iš prin­ci­po ni­ve­liuo­ti jo pa­grin­di­nę funk­ci­ją“, – stebėjosi konservatorius Laurynas Kasčiūnas.

Seimo Valstybės istorinės atminties komisijos pirmininkas „valstietis“ Arūnas Gumuliauskas teigė, kad Vyriausybė nepritaria LGGRTC sujungimui su kitais institutais.

„Iš­va­dą dėl tų moks­lo ins­ti­tu­tų su­jun­gi­mo pa­tei­kė ne Vy­riau­sy­bė, bet pa­tei­kė dar­bo gru­pė. Kaip tik Vy­riau­sy­bė at­me­tė šį dar­bo gru­pės pa­siū­ly­mą ir pa­kvie­tė ją to­liau to­bu­lin­ti sa­vo pro­jek­tą. To­dėl apie jo­kį su­si­jun­gi­mą, su­jun­gi­mą da­bar tik­rai nie­kas ne­kal­ba ir ne­rei­kia kal­bė­ti, prie­kaiš­tau­ti Vy­riau­sy­bei dėl to, ko ji ne­pa­da­rė“, – teigė jis.

LGGRTC ir Genocido aukų muziejus Lietuvoje veikia nuo 1992 metų.