- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Architektas Algirdas Kaušpėdas vėl priminė idėją ant Gedimino kalno Vilniuje atstatyti Aukštutinę pilį. Tam nepritaria paveldosaugininkai. Jie tikina, kad beveik nėra duomenų, kaip iš tikrųjų atrodė pilis, praneša LNK.
Siūlo atstatyti pilį
Tai, ką vadiname Gedimino pilimi, toli gražu neprimena kadaise stovėjusių rūmų, o ir pastatė net ne Gediminas.
„Tai yra Vytauto pilis, kuri buvo atstatyta po 1419 m. gaisro. Prieš tai buvo medinė. Taip atsitiko, kad sudegė, ir Vytautas davė nurodymą atstatyti gotikinę pilį. Tuo ji ir yra įdomi, kad ji buvo palyginus nauja pilis“, – aiškino A. Kaušpėdas.
A. Kaušpėdas kelerius metus siūlo idėją atstatyti Aukštutinę pilį. Apie tai, kaip ji atrodytų, su bendraminčiais sukūrė dainą su vizualizacijomis.
Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:
„Jei ji būtų kitoje dislokacijoje, kažkur už miesto ar kažkokioje ne tokioje vaizdingoje vietoje, tai būtų galima susitaikyti su tuo, kad turime griuvėsius. Bet virš miesto griuvėsių negali būti“, – tvirtino A. Kaušpėdas.
Paveldosaugininkai sako: gal nereikia.
„Iš paveldo bendruomenės yra daug skepsio šiuo klausimu“, – sakė Kultūros paveldo departamento direktorius Vidmantas Bezaras.
Beveik nėra duomenų, kaip iš tiesų atrodė Vytauto pastatyta pilis. Todėl tai esą ir būtų ne atstatyta istorinė, o nauja pilis.
„Gedimino pilies kalnas ir pats pilies kompleksas tikrai nėra ta vieta, kur galėtume imituoti, inscenizuoti senovę. Tikrai čia norėtųsi tikrų duomenų“, – teigė V. Bezaras.
Gedimino pilies kalnas ir pats pilies kompleksas tikrai nėra ta vieta, kur galėtume imituoti, inscenizuoti senovę.
Surinkti duomenis sutrukdė sudėtinga Lietuvos istorija.
„XX a. pirmoje pusėje, dar lenkmečiu, pradėjo kasinėti, susikvietė bedarbius, kad greičiau atvalytų – akordiniu būdu, kas daugiau kasa, tas daugiau pinigėlių gauna. Pakvietė kitą komandą, atėjo karas, radiniai išsibarstė, ataskaitos žuvo“, – pasakojo Vilniaus universiteto Archeologijos katedros vedėjas Albinas Kuncevičius.
Neautentiškas ir bokštas
Bet archeologas sutiko: tai, kaip Lietuvos simbolis atrodo šiandien, nėra normalu.
„Kaip traumuotas žmogus: lopomas, gipsuojamas, iš visų pusių ramstomas. Dar darbai nepabaigti, kiek supratau, kažkur net ginčai vyksta“, – komentavo A. Kuncevičius.
Anot archeologo, simboliniam atkūrimui duomenų užtektų.
„Niekas nekalba, kad ten būtų atkurta Vytauto pilis, padarytos ambrazūros, iš kurių kyšotų arbaletai ir šaudytų. Kalba eina apie objektų atkūrimą, kuris būtų vizualiai patrauklus“, – šnekėjo A. Kuncevičius.
Stop kadras
A. Kaušpėdas priminė, kad ir dabartinis bokštas nėra autentiškas.
„Turėjo būti keturi aukštai, smailė... Net ir tas bokštas, kuris yra lyg ir atstatytas, jis ne toks, koks turėtų būti“, – teigė A. Kaušpėdas.
Architektas Tomas Lapė sakė: Lietuvos paveldas tuo ir unikalus, kad skirtingais istorijos tarpsniais atsirado po dalelę savitumo.
Turėjo būti keturi aukštai, smailė... Net ir tas bokštas, kuris yra lyg ir atstatytas, jis ne toks, koks turėtų būti.
„Vertė ir yra autentiškume. Kiekvienas laikmetis sudėjo sluoksnį po sluoksnio, ir nugyveno iki mūsų dienų. Jei mes to neturime, mes XXI a. ir nesukursime vertės atbuline data“, – mintis dėstė T. Lapė.
Prieš kelerius metus kalnas pradėjo slinkti, buvo tvirtinamas, bet per šimtus metų buvo daugybė nuošliaužų. Originali pilis dabar vargiai tilptų.
„Gedimino pilies atveju reikėtų tikrai sudėti daug finansų ir indėlio, kad stabilizuotume kalną“, – sakė V. Bezaras.
„Tas kalnas, įsivaizduokite, yra tik 50 metrų aukščio. Čia ne kalnas yra. Pažiūrėkite į pastatus – jie yra panašaus aukščio. Jį galima visą taip sutvarkyti, kad tam tikros patalpos bus po žemėmis“, – kalbėjo A. Kaušpėdas.
Paveldosaugininkai priminė ir pamokas iš Valdovų rūmų – ir jie buvo pastatyti neturint daug istorinių duomenų.
„Buvo stabtelta vartojant šitą atkūrimo sąvoką ir siūlant keisti teisės aktus. Valdovų rūmus irgi galima laikyti kaip simbolinį statinį ant išlikusių Valdovų rūmų likučių“, – tvirtino V. Bezaras.
A. Kaušpėdas sakė neabejojantis, kad skyrus išteklių tyrimams, užsienio archyvuose atsirastų ir daugiau duomenų apie Vilniaus pilis.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Skelbiamas Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės direktoriaus konkursas
Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) paskelbė konkursą Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės (RVUL) direktoriaus pareigoms užimti. ...
-
Aplinkos ministerija po gaisro automobilių laužyne: nėra siūlymų reguliuoti pavojingų veiklų vietas1
Po automobilių laužyne Vilniuje kilusio gaisro, kurio žala gamtai siekia beveik 6 mln. eurų ir kurio pasekmes dėl itin toksiškų dūmų juto gyventojai, suskubta pranešti, kad automobilių ardymas bei metalo laužo tvarkymas neturi vykti mie...
-
Gaisras Viršuliškių daugiabutyje: ką paaukojo nukentėjusiems?1
Sausio 2 d. Vilniuje, Viršuliškėse, sprogus daugiabučiui, Lietuvos Raudonasis Kryžius (LRK), reaguodamas į situaciją, kad žmonės neteko namų, daiktų, o viena šeima – vaiko, suskubo pakviesti visuomenę prisidėti prie paramo...
-
Vilniaus oro uoste uždaromas automobilių sustojimo kelias prie išvykimo terminalo
Nuo pirmadienio uždaromas Vilniaus oro uoste esantis automobilių užvažiavimo prie išvykimo terminalo kelias, transporto priemonės bus nukreipiamos į kitas trumpalaikiam sustojimui ar parkavimui skirtas vietas. ...
-
Netrukus gimdysianti A. Zuokė: nesitikėjome, kad pavyks taip greitai24
Augusta Zuokė – smuikininkė, NIKO ansamblio koncertmeisterė ir Artūro Zuoko žmona – jau greitai taps mama. Šeima netrukus susilauks pirmojo bendro kūdikio – namus papildys mergytė. ...
-
Su G. Kirkilu atsisveikina buvę kolegos ir politiniai oponentai: jis buvo valstybės žmogus24
Vilniuje atsisveikinti su mirusiu buvusiu Ministru pirmininku Gediminu Kirkilu renkasi kolegos ir politiniai oponentai. ...
-
Gera žinia vietos bendruomenei: „YIT Lietuva“ pradeda ilgai lauktą Kazbėjų tilto remontą1
Į Kultūros paveldą įrašytas Vilniaus pakraštyje esantis Kazbėjų tiltas, kurio rekonstrukcijos ilgai laukė vietos bendruomenė bei sostinės vairuotojai, pagaliau bus sutvarkytas. Jo kapitalinio remonto darbų imasi tvarios miestų ir infra...
-
Ruošimasis ekstremalioms situacijoms: kalta ne tik pasenusi įranga2
Kovo pabaigoje dalis vilniečių turėjo gauti įspėjamuosius pranešimus apie Panerių gatvėje kilusį didžiulį gaisrą automobilių laužyne. Tačiau socialiniuose tinkluose kilo sostinės gyventojų pasipiktinimas: dalis negirdėjo sirenų ir nesu...
-
Pokyčių gatvėje Fabijoniškėse – žalioji bendruomenės diena1
Balandžio 25 dieną, nuo 17 val. Vilniaus miesto savivaldybė kviečia Salomėjos Nėries ir aplinkinių gatvių gyventojus ir kitus vilniečius į bendruomenės šventę. ...
-
Vilniuje atsisveikinama su buvusiu Lietuvos premjeru G. Kirkilu46
Antradienį nuo vidurdienio sostinėje galima atsisveikinti su savaitgalį mirusiu buvusiu premjeru Gediminu Kirkilu. ...