Neišsilavinę, nemandagūs, neraštingi. Taip neretai apibūdinami policijos pareigūnai. Ar gali Lietuvos policija pagerinti savo įvaizdį, kai šalies policininkų išsilavinimui keliami patys mažiausi reikalavimai?

Atsidūrė teisme

„Vidurinis“, – į Kauno apygardos teismo teisėjo klausimą apie išsilavinimą atsakė šiais metais į teisiamųjų suolą sėdę du kaltinamieji.

Karčių mokslo šaknų graužti nesivarginę jauni vyrai – kyšininkavimu kaltinami Kauno policijos patruliai. Vos vidurinę ir profesinio pasirengimo kursams prilygintus mokymus baigusius teisiamuosius Edviną Blauzdį ir Tomą Valinčių valstybė susodino į tarnybinį automobilį su švyturėliais, įdavė ginklų arsenalą ir patikėjo didelę galią ir įgaliojimus. Prokurorai įsitikinę, kad du vyrai suteiktą valdžią panaudojo ne pagal paskirtį.

Užtenka C lygio

Vidurinis išsilavinimas policijoje nėra atsitiktinumas. Ne vieną policijos patrulių ekipažą sudaro tik tokį išsilavinimą turintys žmonės.

Pirminės grandies pareigūnams priskiriamiems viešąją tvarką palaikantiems, prevencinį darbą atliekantiems policininkams užtenka atitikti patį žemiausią pareigybės lygį – C. Tam tereikia turėti bent vidurinį išsilavinimą ir įgyti profesinę kvalifikaciją.

Su viduriniu išsilavinimu Kaune dirba 17 patrulių, visame Kauno apskrities vyriausiajame policijos komisariate (VPK) – 80 policininkų, visoje šalyje – 393.

Su aukštuoju gatvėje nereikalingi

„Tuoj gausiu aukštojo išsilavinimo diplomą, bet kažkaip bandysiu kuo ilgiau tai nuslėpti nuo valdžios. Sužinos – perkels“, – prieš keletą metų „Kauno dienos“ žurnalistui pasakojo vienoje aukštojoje mokykloje neakivaizdines studijas baigęs Kauno apskrities VPK pareigūnas, patruliavęs gatvėse.

Vieša paslaptis, kad darbas gatvėje – pelningesnis nei kabinete. O pareigūnas su aukštuoju išsilavinimu gatvėje – pernelyg didelė prabanga. Tokį išsilavinimą turintys policininkai tampa tyrėjais ar apylinkių inspektoriais.

Kvalifikaciją kelia mokymuose

Lietuvos policijos departamento Personalo valdybos viršininkas Tomas Bikmanas aiškino, kad teisiamieji E.Blauzdys ir T.Valinčius pagal policijos standartus turi pakankamą kvalifikaciją. Jie metus laiko lankė Mykolo Romerio universiteto Kauno viešojo saugumo fakultetą.

Už tai partneriai bakalauro diplomo neužsitarnavo, tačiau policija jų mokslus prilygina profesinio pasirengimo kursams, o C lygio pareigybei gauti to pakanka.

Policijos nuomone, vadinamajai pirmajai grandžiai priklausantys pareigūnai parengiami gana gerai. Neva darbo pradžiai užtenka policijos pradžiamokslio, o vėliau pareigūnai siunčiami į įvairius mokymus, kur ir kelia savo kvalifikaciją.

„Dirbti ateina tikrai neblogai pasiruošę žmonės, tačiau gyvenimas nuolat keičiasi, todėl žinias privaloma atšviežinti. Nuolatinis kvalifikacijos tobulinimas – neatsiejama darbo dalis“, – teigė T.Bikmanas.

Paini mokymo sistema

T.Bikmanas aiškino, kad turintys tik vidurinį išsilavinimą nauji darbuotojai į policiją šiuo metu nėra priimami, nebent pareigūnas kaupė patirtį kitoje, pavyzdžiui, Viešojo saugumo tarnyboje.

Su įgytu išsilavinimu į policiją šiuo metų nebūtų priimti ir E.Blauzdys bei T.Valinčius. Vieną kursą Mykolo Romerio universitete kolegos baigė prieš 8–9 metus, tada šito tapti policininku pakako, o šiuo metu jiems būtų tekę pusantrų metų mokytis Lietuvos policijos mokykloje.

„Situacija yra išties paini. Viskas buvo daugmaž aiškiau, kai dar gyvavo Lietuvos policijos akademija. Mes ir toliau norėtume viską matyti sistemiškai logiškai, bet to neleidžia padaryti švietimo sistemos reformos. Aktyviai bendradarbiaujame su Mykolo Romerio universitetu. Mokymo programos suderintos su Policijos departamentu, bet šiandien tai nėra policijos sistemos įstaiga. Ji rengia ne tik policininkus“, – kalbėjo T.Bikmanas.

Policininkų sparčiai mažėja

Pavojaus varpais dar garsiai neskambinama, tačiau gali ateiti tokia diena, kai į tarnybą teks priimti kone bet ką, nes pareigūnų sparčiai mažėja.

Per 2011 m. tarnybą paliko apie 1 200 pareigūnų, o į darbą priimta tik pora šimtų.

Pernai iš darbo išėjo apie 800, o dirbti pradėjo mažiau nei 300. Labai stipriai suveržtais diržais gyvenanti policija galėjo sau leisti prarasti ne vieną šimtinę pareigūnų, tačiau skirtumas tarp iš tarnybos išeinančių ir naujai įdarbinamų policininkų ima kelti susirūpinimą.

„Išeinančių pareigūnų iš sistemos yra gerokai daugiau ir tokie praradimai jau tampa problema. Ateina laikas, kai turėsime stabilizuoti šį skaičių“, – sakė T.Bikmanas.

Policininko profesija šiuo metu Lietuvoje nėra tarp populiariausiųjų, todėl pareigūnais krikštijami ir specialių mokslų nebaigę, bet aukštąjį išsilavinimą turintys piliečiai, kurie prieš tarnybą turi išklausyti 6–7 savaičių trukmės parengiamąjį kursą. Policijos pareigūnus ruošiančių įstaigų nelankiusių policininkų yra maždaug trečdalis.

Lietuvos policijos pareigūnų išsilavinimas (2013 m. vasario 1 d.)

Lietuvoje: policijoje dirbo 9 516 policijos pareigūnų; aukštąjį universitetinį išsilavinimą turėjo įgiję 4 833 policijos pareigūnai, aukštąjį neuniversitetinį – 1 126, aukštesnįjį – 1 121, profesinį – 2 031, vidurinį – 393.

Kauno apskrities VPK: komisariate dirbo 1 507 policijos pareigūnai; aukštąjį universitetinį išsilavinimą turėjo įgiję 736 policijos pareigūnai, aukštąjį neuniversitetinį – 180, aukštesnįjį – 159, profesinį – 347, vidurinį – 80.

Kauno miesto patrulių rinktinėje: rinktinėje dirbo 196 policijos pareigūnai; aukštąjį universitetinį išsilavinimą turėjo įgiję 27 policijos pareigūnai, aukštąjį neuniversitetinį – 13, aukštesnįjį – 7, profesinį – 132, vidurinį – 17.

Užkliuvo ir Valstybės kontrolei

Valstybės kontrolė nustatė, kad penktadalis ikiteisminius tyrimus atliekančių tyrėjų neturi teisinio išsilavinimo, todėl menkai išmanydami teisines žinias tyrėjai gali nepakankamai objektyviai, operatyviai ir kokybiškai ištirti bylą. Tyrėjais dirba kūno kultūros ir kitų disciplinų mokytojai, filologai.

Šiuo metu 72 proc. ikiteisminių tyrimų tyrėjų turi teisinį išsilavinimą, policija žada siekti kad iki 2016 m. tokį turėtų 80 proc. pareigūnų. Iki tol jiems organizuojami specialūs kursai, kvalifikacijos kėlimo seminarai.