Apšiurę, dvokiantys, keliantys pavojų. Tokie būdvardžiai tinka ne tik girtuoklių lūšnoms, bet ir policijos pastatams apibūdinti. Generalinis komisaras Saulius Skvernelis neslepia: kai kurios Kauno policijos patalpos mažai panašios į valstybės įstaigą.

Ant galvos krenta tinkas

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (VPK) Santakos policijos komisariate nuo lubų atšokęs tinko gabalas vienai darbuotojai žnektelėjo tiesiai ant galvos. Didesnių sužalojimų moteris nepatyrė, tačiau tinkas ir toliau trūkinėja visame komisariato pastate, tad iki kitos nelaimės gali būti netoli.

„Kai kur per lubas sunkiasi ir laša vanduo, kai kur siūbuoja grindys. O ko tikėtis? Daug pastatų statyta dar tarpukariu, o pinigų remontui – nėra“, – pasakojo Kauno apskrities VPK Logistikos skyriaus viršininkas Vytautas Gineika.

Kad policijos naudojamų pastatų būklė yra labai prasta, pripažįsta ir šalies policijos vadovybė, tačiau tik skėsčioja rankomis – remontams nėra pinigų.

Per 12 metų remonto nematė

Kaune nėra nė vieno naujo policijos pastato. Vienų būklė geresnė, kitų – visiškai apverktina, bet problemiški yra visi. Kai kuriuose policijos pastatuose krenta tinkas, kai kuriuose plaunami pamatai, kai kur baldai – kaip iš apsilaupiusių senienų sandėlio. Ir visa tai – įstaigose, kurios turi reprezentuoti valstybę.

„Kol čia dirbu, jokio didesnio remonto matyti neteko. O dirbu jau 12 metų“, – sakė Santakos policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus viršininkas Artūras Jusas.

„Kažkada ir grindys buvo geros, ir durys neblogos. Bet tai buvo kažkada“, – vaikščiodamas po komisariato pastatą kalbėjo A.Jusas.

Kone visuose kabinetų kampuose pėdsakus palikęs per lubas žliaugęs vanduo, kai kur gabalais trūksta parketo. Langai ir durys nekeisti, regis, nuo tada, kai buvo pastatytas šis namas.

Kankina neištveriamas dvokas

Kenčia ir Dainavos policijos komisariatui priklausančios Girstupio policijos nuovados darbuotojai.

„Kai pradeda rūgti ir dvokti rūsyje susikaupęs vanduo, antrame aukšte neįmanoma išbūti nepravėrus langų“, – apie sveikatai kenksmingas sąlygas pasakojo nuovados viršininkas Erlandas Stanionis.

Policija neranda pinigų nei nuo vandens nuolat kenčiančiam pastatui remontuoti, nei vandeniui nuolat išsiurbti.

Veiksmų griebiamasi tik tada, kai nuo drėgmės neatlaiko elektros instaliacija ir įvyksta trumpas jungimas. Taip nutinka keletą kartų per metus.

Kai nuovada lieka be elektros energijos, vanduo iš rūsio išsiurbiamas, o elektrikai keliems mėnesiams pašalina gedimą.

Tualetai – antikvariniai

Vandenyje mirksta daug Kauno policijos pastatų, tačiau pamatų priežiūra atsieina labai brangiai, todėl remontai nevyksta.

„Remontui gauname trupinius. Kažkiek daugiau ir greičiau gauname tada, kai susidaro avarinė situacija“, – pasakojo V.Gineika.

Kauno policijos darbuotojai įsitikinę, kad kai kurių jų naudojamų pastatų nė nebeverta remontuoti.

„Čia yra tik plytų krūva. Kabinetai perdaryti iš buvusių garažų, o tokių tualetų kaip mūsų Kaune gal daugiau niekur ir nerasite. Jei bus įrengtas naujas tualetas, šio, kurio naudojamės dabar, prašysime negriauti, kad liktų kaip muziejus“, – liūdnai juokavo Kauno apskrities VPK Logistikos skyriaus automobilių ūkio vyr. inžinierius Vidmantas Mozūras.

Policija skaičiuoja, kad Lietuvoje turi apie 80 pastatų, kurių remontuoti nebeapsimoka. Svarstyta, kad tokius pastatus būtų galima parduoti, o už gautus pinigus statyti naujus, tačiau toks modelis neveikia, nes nereikalingi pastatai pirkėjų susidomėjimo nesulaukė.

Pro Kauną milijonai praplauks

Kauno policijos pastatuose kasdien pluša du vyrai, priimti smulkiems remonto darbams atlikti. Neretai jų darbas tėra trumpalaikis griuvenų tarnavimo laiko prailginimas.

Paskutinį kartą šiek tiek apčiuopiamesnę piniginę injekciją patalpoms įrengti Lietuvos policijos departamentas Kauno policijai skyrė prieš metus, kai buvo kuriamas Imuniteto skyrius.

Policijos departamento atstovai „Kauno dienai“ teigė žinantys Kauno policijos bėdas, tačiau šiandien jokių didesnių remonto darbų Kaune neplanuojama.

Iš šiais metais Lietuvos policijos įstaigų pastatų ir statinių statybai bei rekonstrukcijai planuojamų skirti 8,6 mln. litų Kaunui nieko nenumatyta. Neva kai kur padėtis dar prastesnė nei Kaune. Pavyzdžiui, vieno Vilniaus komisariato darbuotojai kaip benamiai įsikūrė elektros pastotėje.

Plotą naudoja neracionaliai

Policijos departamentas ir jam pavaldžios policijos įstaigos naudojasi daugiau nei 800 pastatų ir statinių. Retas jų yra naujas.

Departamentas skaičiuoja, kad policijos pastatams renovuoti ir statyti reikėtų skirti apie 360 mln. litų. Realiai statyboms ir remontui kasmet skiriama tik apie 6–7 mln. litų biudžeto lėšų per metus.

Dalį patalpų policija nuomojasi. Policijos departamentas yra pastebėjęs, kad ir Kauno apskrities VPK kai kurias nuomojamas patalpas naudoja ne pagal paskirtį arba neracionaliai.

Kai kuriuose pastatuose vienam policijos darbuotojai tenka vos 10 kv. m ploto, o kai kur – daugiau nei dvigubai daugiau. Todėl netrukus nuomos sutartis ir sąlygas ketinama peržiūrėti.

Pernykščiai remonto ir statybos darbai

Policijos įstaigų pastatų ir statinių statybai ir rekonstrukcijai 2012 m. buvo skirta 6,14 mln. litų.

2,7 mln. litų – tiek skirta areštinėms rekonstruoti ir asmenų laikymo sąlygoms gerinti (Švenčionyse atlikta areštinės rekonstrukcija, Panevėžyje – areštinės remontas).

637 tūkst. litų – tiek skirta Palangos policijos komisariato pastatui rekonstruoti.

500 tūkst. litų – Zarasų policijos komisariato pastatui rekonstruoti.

2,3 – mln. litų skirta kai kurių policijos įstaigų kapitaliniam remontui (pinigai skirti Vilniaus, Šiaulių, Druskininkų, Pagėgių, Radviliškio, Pasvalio komisariatų remonto ir modernizavimo darbams.)

Policijos statybos – įtartinos

Prokurorai šį mėnesį teismui perdavė bylą, kuri meta šešėlį ant policijos pastatų Vilniuje bei Anykščiuose rekonstrukcijos bei pastato Ukmergėje statybos. Į teisiamųjų suolą sės buvę pareigūnai ir policijos pastatų statybos ir rekonstrukcijos darbų konkursą laimėjusių statybos įmonių atstovai. Teisiamiesiems pareikšti įtarimai dėl piktnaudžiavimo, sukčiavimo, turto iššvaistymo ir dokumentų suklastojimo. Prokurorai mano galėsiantys teismą įtikinti, kad statybos kaina buvo padidinta neteisėtai. Bylos duomenimis, buvo mokama už nepanaudotas statybines medžiagas ir neatliktus darbus. Teismui perduotame civiliniame ieškinyje figūruoja daugiau nei 7 mln. litų dydžio suma.