Vilniuje, prie Valdovų rūmų, atsiras karalienės B. Sforzos skveras

Vilniaus savivaldybės taryba trečiadienį suteikė Bonos Sforzos (Bonos Sforcos) vardą senamiesčio širdyje esančiam nedideliam skverui.

Sostinės politikai trečiadienį pritarė sprendimui suteikti Lietuvos didžiosios kunigaikštienės ir Lenkijos karalienės vardą nedidelei 12 arų viešajai erdvei prie Valdovų rūmų, Gedimino kalno papėdėje.

Kaip sakė konservatorė tarybos narė Rasa Baškienė, taip siekiama įprasminti ir ryšius su Italijos Apulijos regiono miestu Bariu, iš kur kilusi ir kur palaidota B. Sforza – 2010-aisiais šio miesto vietos valdžios sprendimu viena gatvių gavo „Via Lituania“ pavadinimą.

„Naujojoje Vilnioje turime gatvę, pavadintą Italų gatve, turime ir Karalių Žygimantų, ir Barboros Radvilaitės gatvę. Bet karalienė, kuri Katedroje pirmoji įamžino Vytauto Didžiojo atminimą, įvykdė Lietuvos miestų ir miestelių reformą, kuri atkūrė Valdovų rūmų rezidenciją, į LDK atnešė itališkąją kultūrą – atminimo ženklų šiai karalienei pas mus, deja, mažoka“, – sakė politikė.

Tarybos narė ragino užmegzti ryšius su šiuo miestu, taip pat suteikti vienai gatvių Bario pavadinimą.

Man atrodo, labai smagu, kad Vilnius pažymės Bonos Sforzos vardą tokioje vietoje, kuri labai tinkama, ir sureikšminama, ir kartu neįkyriai brukama ar kišama.

Sostinės meras Remigijus Šimašius sveikino savivaldybės Istorinės atminties komisijos ir Valdovų rūmų sprendimą rasti vietą B. Sforzos įamžinimui, sakydamas, kad tai leis įgyvendinti du savivaldybės tikslus – įamžinti tiek baroko, renesanso žymias asmenybes, tiek žymias Vilniaus ir Lietuvos moteris.

„Bonai Sforzai buvo daug prikabinta priekaištų dėl Barboros Radvilaitės, jos mito ir nemito. Man atrodo, labai smagu, kad Vilnius pažymės Bonos Sforzos vardą tokioje vietoje, kuri labai tinkama, ir sureikšminama, ir kartu neįkyriai brukama ar kišama“, – sakė meras.

„Galėsime pasakoti visas gražias istorijas, atgaivinti legendas apie tai, ką Bona Sforza atnešė į Lietuvą. O atnešė nei daug, nei mažai: vakarietiškos kultūros elementus, išmokė valgyti daržoves, šakutėmis, gerti geresnį vyną ir daugybę kitų dalykų, nekalbant apie rimtas reformas“, – tvirtino jis.

Istorinės atminties komisijos vadovas Gediminas Jaunius patvirtino, kad netrukus bus siūloma vienai sostinės gatvių suteikti ir Bario vardą. Taip pat ketinama pagerbti ir daugiau garsių istorinių asmenybių moterų. 

R. Šimašius neatmetė, kad toks siūlymas gali būti svarstomas.

„Galbūt leisiu sau pajuokauti – jei Bario vardu pavadintumėme gatvę, nežinau, ar nesupainiotų kas nors su baro gatve. Bet galbūt ir verta apie tokius dalykus galvoti“, – sakė meras.

Iš įtakingos Italijos hercogų Sforzų giminės kilusi B. Sforza (1494-1557), LDK valdovo ir Lenkijos karaliaus Žygimanto Senojo žmona ir įpėdinio Žygimanto Augusto motina, itin žinoma dėl Valakų reformos įgyvendinimo, europinės renesanso kultūros Lietuvoje propagavimo, ji laikoma šiuolaikinės Lenkijos ir Lietuvos virtuvės motina.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

Daugiau straipsnių