- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Karaimų istorija – svarbus taikaus ir praturtinančio sambūvio daugiakultūrinėje visuomenėje liudijimas, teigia premjerė Ingrida Šimonytė.
Ji penktadienį Valdovų rūmuose pasveikino susirinkusiuosius karaimų metų minėjimo renginyje.
„Lietuvos karaimai jau 625-erius metus yra sudėtinė Lietuvos dalis, suteikianti jai unikalų atspalvį. Lietuvos karaimų istorija – svarbus taikaus ir praturtinančio sambūvio daugiakultūrinėje visuomenėje liudijimas“, – teigė Vyriausybės vadovė.
„Karaimai puoselėja per tūkstantmečius susiklosčiusią savo kultūrą, kartu gebėdami taikiai ir pagarbiai sugyventi su visais kitais. Labai džiaugiuosi, kad nepriklausomybės atkūrimas reikšmingai prisidėjo ir prie karaimų tautinio atgimimo. Susitelkusi bendruomenė, semdamasi stiprybės iš savo unikalaus kultūrinio paveldo, kartu drąsiai žengė į europietišką Lietuvą“, – sakė ji.
Sveikinimo kalboje premjerė priminė, jog karaimai yra buvę LDK valdovų patarėjais, vertėjais, patikėtiniais, taip prisidėdami prie istorijos, kuria visi šiandien didžiuojamės ir laikome sava.
Lietuvos karaimai jau 625-erius metus yra sudėtinė Lietuvos dalis, suteikianti jai unikalų atspalvį.
Ši bendrystė tęsiasi ir moderniojoje, šių dienų Lietuvoje, matant gausą mokslo žmonių ir iškilių visuomenės veikėjų, kilusių iš karaimų bendruomenės.
Minėjimu Valdovų rūmuose siekiama atkreipti dėmesį į svarbiausias šios tautinės mažumos, šimtmečius gyvenančios Lietuvoje, kultūros savybes.
Taip pat Vyriausybės vadovė atkreipė dėmesį, jog kitąmet Lietuva minės 700-ąsias Gedimino laiškų, kuriais į kraštą kviesti įvairių tikėjimų amatininkai, prekeiviai ir riteriai, metines. Šiuo kvietimu užtikrinant jiems palankias veiklos sąlygas ir tikėjimo išpažinimo laisvę.
„Šie laiškai yra simbolinis atskaitos taškas, tarsi daugiatautės ir kultūriškai įvairios valstybės pradžia. Todėl esu tikra, kad nei šiemet minimi karaimų, nei kitų tautinių bendrijų metai iš tikrųjų Lietuvoje niekada nesibaigs, nes ir toliau liksime atvira, daugiatautė valstybė, kurioje gyvenančios tautos petys petin ją kurs ir puoselės“, – sakė I. Šimonytė.
Seimas 2022-uosius paskelbęs karaimų metais, šiemet minimos 625-osios bendruomenės gyvenimo Lietuvoje metinės.
Karaimai – tiurkų kilmės tauta, išpažįstanti karaimų tikėjimą, kurio pagrindą sudaro Senasis Testamentas. Skaičiuojama, kad šiai bendruomenei Lietuvoje save priskiria arti kelių šimtų asmenų.
Nors etniniai tiurkų kilmės karaimai dar gyvena Lenkijoje, Ukrainoje ir Rusijoje, Lietuva laikoma vienintele vieta, kur į UNESCO nykstančių kalbų sąvadą įtraukta karaimų kalba tebevartojama gyvai.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Po vidurvasario šventės Vilniuje šienaujamos nužydėjusios pievos5
Peržydėjus ir sėklas subrandinus vasariniams augalams, Vilniuje pradedamas pirmasis šiemet šienavimas tose vietose, kur kuriamos tvarios pievos. ...
-
Nuo karščio lydosi Vilniaus gatvės: valdžia sumąstė kontraversišką sprendimą6
Lydosi asfaltas, miestiečiai ir miesto svečiai. Vilniuje – apie 28 °C karščio. Tad vilniečiams dovanojama dulksna – puikus būdas atsigaivinti. Vilniaus savivaldybė ir „Vilniaus vandenys“ dovanoja džiaugsmą ir pramog...
-
„Akropolio Vingis“ statybas Vilniuje ketinama pradėti 2023 metais
Prekybos ir pramogų centrus Lietuvoje ir Latvijoje valdanti bendrovė „Akropolis Group“ šalia sostinės Vingio parko planuojamo naujo „Akropolio“ statybas ketina pradėti 2023 metais. ...
-
Pasibaisėjo autobuso vairuotojo elgesiu: jeigu suknežintų makaulę, ką kaltintų?120
Lietuvos Nepriklausomybės akto signatarė, aktorė Nijolė Oželytė socialinio tinklo „Facebook“ puslapyje pasidalijo vaizdo įrašu, kuriame užfiksuota, kaip „Ollex“ bendrovės vairuotojas kalba telefonu tuo metu, kai keleiviu...
-
Po užtvindytų gatvių sostinėje valdžia kratosi atsakomybės: šienavimo politika čia ne prie ko
Trečiadienį Vilniuje praūžusi liūtis užtvindė gatves. Labiausiai kliuvo Santariškėms, Jeruzalei, Baltupiams, Fabijoniškėms, Šeškinei, Pašilaičiams ir Justiniškėms, praneša LNK. ...
-
Dėl patvinusių gatvių Vilniuje kalta ir nešienaujama žolė?4
Trečiadienį Vilniuje gausus lietus gatves vertė upėmis, automobiliai kone plaukė. Įsilijus kai kurios gatvės tapo sunkiai išvažiuojamos. Nepaisydami to, kai kurie rizikavo ir vos ne plaukė. Jei automobiliai ir pravažiavo, kai kurie paskandino ...
-
Užupio aikštė prie turgaus oficialiai pavadinta Tymo vardu1
Šiandien Vilniaus Tarybos sprendimu Užupio aikštei greta Maironio, O. Šimaitės ir Aukštaičių gatvių suteiktas Tymo vardas. ...
-
Vietoj baudos už važiavimą „zuikiu“ sostinėje – brangesnis bilietas kontrolės metu
Vietoj baudos už važiavimą viešuoju transportu be bilieto Vilniuje keleiviai galės rinktis kitą alternatyvą – už 8 eurus įsigyti „kontrolės“ bilietą. ...
-
Sklypų neprižiūrintys savininkai Vilniuje nebegaus žemės mokesčio lengvatos1
Sklypų neprižiūrintys savininkai Vilniuje nebegaus žemės mokesčio lengvatos. ...
-
Kontrolierė: psichikos sveikatos centras diskriminuoja pacientus su judėjimo negalia
Vilniaus miesto psichikos sveikatos centro administracija diskriminuoja pacientus su judėjimo negalia, trečiadienį pranešė Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba. ...