- Vytautas Budzinauskas, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Parduotuvių, ligoninių ar duomenų centrų išskiriama šilumos energija galėtų būti panaudota karštam vandeniui ruošti gyventojų būstuose, teigia sostinei centralizuotą šilumą tiekiantys Vilniaus šilumos tinklai (VŠT), nors kai kurie ekspertai santūriai vertina tokius planus.
Pasak savivaldybės valdomų VŠT, 120 didelių prekybos centrų į aplinką išmetamos šilumos energijos užtektų Vilniaus miesto karšto vandens poreikiui tenkinti vasaros sezonu.
Vis dėlto šalčiausiomis žiemos dienomis šilumos poreikis gali išaugti net dešimt kartų, palyginti su vasaros poreikiu, tad šaltuoju periodu ir toliau reikės sklandžiai veikiančių biokuro katilų.
„Atliekinę šilumą išskiria prekybos centruose naudojami šaldikliai. (...) Per aušintuvus išmetama aukštos temperatūros šiluma, kurią galima praktiškai iškart patiekti į tinklą“, – pranešime sakė VŠT strategijos ir vystymo direktorius Paulius Martinkus.
Pasak jo, atliekinės šilumos panaudojimas atitinka žiedinės ekonomikos principus ir gali būti puikiu sprendimu, kaip ligoninėms, biurams, restoranams ir duomenų centrams sumažinti savo neigiamą poveikį aplinkai.
Kol kas Vilniuje atliekinė šiluma surenkama iš pramoninių procesų, bet tikimasi ateityje ją atgauti ir iš kitų verslo procesų.
Danai atliko pilotinį projektą, kurio rezultatai parodė, jog vieno prekybos centro išmetamos šilumos energijos užtenka patenkinti apie 20 namų ūkių metinį šilumos poreikį.
„Danai atliko pilotinį projektą, kurio rezultatai parodė, jog vieno prekybos centro išmetamos šilumos energijos užtenka patenkinti apie 20 namų ūkių metinį šilumos poreikį“, – sakė P. Martinkus.
Vilniaus šilumos tinklai kartu su italų inžinieriais šią vasarą atliko duomenų centro atliekinės šilumos vertinimą ir dar šiemet planuoja įsivertinti galimybes surinkti atliekinę šilumą iš prekybos centro.
Ekspertas: reikėtų didelių investicijų
Vis dėlto energetikos ekspertas Vytautas Dagilis teigia, kad svarstomą sumanymą įgyvendinti sunku. Kaip viena iš problemų jis mato tai, jog pačiai energijai gauti bus reikalinga kita energija, pavyzdžiui, elektra.
„Atliekinę šilumą paversti šiluma, kuri tiktų pagal temperatūrą vartojimui sudėtinga. Pirmiausia nežinau, ar kolegos įvertino, kad tai ne vien investicijos į šilumos siurblius, – savikainos daug didesnę dalį sudarys vis dėlto energijos išlaidos. (...) Pats šilumos siurblys ima arba elektros energiją arba aukšto potencialo šilumą“, – BNS komentavo buvęs Kauno technologijų universiteto Energetikos katedros profesorius V. Dagilis.
Jo skaičiavimais, jeigu būtų norima vasarą šiltą vandenį Vilniuje pasigaminti vien iš atliekinės šilumos, reikėtų instaliuoti apie 100MW šiluminės galios šilumos siurblių. Tai būtų apie 45 mln. eurų investicijų (neskaičiuojant išlaidų kurui ir kitų kaštų).
„Per vasarą būtų pagaminama 420 tūkst. MWh šilumos, kurios kilovatvalandės savikaina, įvertinus paminėtas išlaidas, būtų 7,12 cento. Arba 1,52 karto daugiau, nei šiandien“, – vieną iš galimų scenarijų įvardijo ekspertas.
Jis taip pat teigia, kad Vilnius yra išskirtinis miestas tiek dėl didelio senamiesčio, tiek ir dėl nemenko palyginamojo viso miesto ploto.
„Juk tai vienas iš mažiausią gyventojų tankumą turinčių miestų-sostinių Europoje. Tai didina šildymo kaštus. Kita vertus, nepateisinama, kad šilumai gaminti Vilniuje suvartojama tiek daug gamtinių dujų“, – kalbėjo ekspertas.
Pasak jo, mieste pavėluota su perėjimu nuo dujų prie biokuro. Tačiau ir biokuro gamyba šalyje turi būti efektyvesnė. Skandinavijos, ypač Kanados patirtis rodo, kad net ir labai brangios darbo jėgos šalyse šį kurą galima pagaminti pigiau nei Lietuvoje.
Didelės galimybės Kauno rajonui
Kalbėdamas apie šilumos gamybos perspektyvas Lietuvoje, V. Dagilis atkreipė dėmesį į Kauno marių sekliosios geoterminės energijos potencialą, kuris esą beveik dešimt kartų viršija Kauno miesto šilumos poreikį.
„Esmė tokia, kad tas vanduo, kuris atiteka žiemą į Kauno marias (...) jis atiteka lygiai 0 laipsnių temperatūros, bet Kauno mariose jis sušyla, ir ne taip mažai: bent jau iki plius vieno, dviejų laipsnių, paimdamas geoterminę šilumą iš apačios“, – sakė buvęs KTU profesorius.
„Mes tą šilumą pasiimame iš Nemuno ir tos šilumos yra gerokai daugiau, negu kad reikia visam Kauno miestui šildyti“, – sakė jis.
V. Dagilio požiūriu, žvelgiant į tolesnę perspektyvą, galima kalbėti apie sezoninę šilumos akumuliaciją, tobulėja šiaudų deginimo technologija, todėl nereikia atsisakyti šio pigaus biokuro.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Verslas kritikuoja Vilniaus norą žmones vežti elektra varomu transportu7
Vilnius rengiasi skelbti konkursą keleivių vežimo paslaugoms įsigyti – ieškoma elektrinių ir vandenilinių autobusų, tačiau verslas sako, kad biometanu varomas transportas būtų mažesnė finansinė našta – keleivių vežimo k...
-
A. Zuokas pardavė vyninių verslą10
Buvęs Vilniaus meras Artūras Zuokas savo vyno parduotuves, pavadintas „Zenoteca“ vardu, pardavė „Vynoteką“ valdančiai bendrovei, skelbia „Delfi“. ...
-
Po gaisro Vilniuje daliai ugdymo įstaigų nuotolinį darbą rekomenduojama tęsti ir penktadienį
Po trečiadienio vakarą sostinės Panerių gatvėje kilusio gaisro, Vilniaus miesto savivaldybė daliai švietimo ir ugdymo įstaigų nuotolinį darbą rekomenduoja tęsti ir penktadienį. ...
-
V. Benkunskas apie gaisro sostinėje padarinius: gyventojams rekomenduojama nusivalyti paviršius8
Vilniaus meras Valdas Benkunskas sako, kad su Aplinkos apsaugos departamento (AAD) pagalba savivaldybei pavyko išvengti didesnės taršos dėl trečiadienio vakarą Paneriuose kilusio gaisro. ...
-
Virš Vilniaus – ratus sukantys sraigtasparniai4
Kai kuriuos vilniečius ketvirtadienį nustebino padangėje pamatytas vaizdas. Kariuomenės atstovai paaiškino, kodėl virš sostinės ratus suka sraigtasparniai. ...
-
Po gaisro Vilniuje: automobilių ardymas ir metalo laužo tvarkymas neturi vykti miestų centruose5
Po trečiadienį vakare Vilniaus traukinių stoties teritorijoje kilusio gaisro aplinkos ministras Simonas Gentvilas sako, kad akivaizdu, jog automobilių ardymas ir metalo laužo tvarkymas neturi vykti miestų centruose. ...
-
Dalis vilniečių negavo perspėjimo apie didžiulį gaisrą: ministrė sako, kad reikės tai išsiaiškinti6
Daliai gyventojų negavus perspėjimo pranešimų apie gaisrą Vilniuje, vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė mato poreikį peržiūrėti techninį šios sistemos įgyvendinimą. ...
-
Didelis gaisras sostinėje: kietųjų dalelių koncentracija sumažėjo
Aplinkos apsaugos agentūros specialistai tvirtina, kad Panerių gatvėje likvidavus trečiadienio vakarą įsiplieskusį gaisrą, kietųjų dalelių koncentracija ore sumažėjo ir yra nepavojinga. ...
-
Po gaisro sostinėje aplinkosaugininkai pradėjo neplaninį patikrinimą: bendrovė nelaikyta rizikinga2
Aplinkosaugininkai dėl Vilniuje kilusio gaisro pradėjo bendrovės neplaninį patikrinimą, skelbima, kad įmonė nebuvo priskirta prie aukštą riziką turinčių objektų. ...
-
„Litexpo“ centre prasideda karjerai ir studijoms skirta paroda1
Lietuvos parodų ir kongresų centre „Litexpo“ ketvirtadienį vyks parodos „Karjera & studijos Lietuvoje 2024“ atidarymas. ...