„Konkrečiai organizavimu, taip kaip numatyta Baudžiamojo kodekso 283 straipsnio 2 dalyje ir 1 dalyje, yra kaltinamas vienas asmuo, šiam asmeniui taip pat įteikti kaltinimai ir dėl viešų raginimų smurtu pažeisti Lietuvos Respublikos suverenitetą“, – sakė J. Laucius.

Baudžiamojo kodekso 283 straipsnis numato atsakomybę už riaušes.

Prokuroras per spaudos konferenciją pirmadienį atsisakė įvardinti šį asmenį, tačiau anksčiau prokuratūra yra skelbusi, kad tokie kaltinimai yra pareikšti mokytojai 62-ejų Astrai Genovaitei Astrauskaitei.

Pasak J. Lauciaus, asmeniui, kaltinamam riaušių organizavimu, taip pat pat pareikšti kaltinimai dėl viešų raginimų smurtu pažeisti suverenitetą.

2021 metų spalį prokuratūra skelbė, kad pedagogės ir buvusios kandidatės A.  G. Astrauskaitės per mitingą išsakytų raginimų pažeisti valstybės suverenitetą pradėtas ikiteisminis tyrimas.

Anot tada skelbto prokuratūros pranešimo, protesto mitingo organizatorė prie Vyriausybės pastato, įtariama, viešai ragino organizuoti karinį perversmą ir smurtu nuversti teisėtai išrinktą valdžią.

Vėliau šis ikiteisminis tyrimas dėl raginimų pažeisti suverenitetą buvo prijungtas prie riaušių bylos.

Baudžiamajame kodekse numatyta, kad tas, kas viešai ragino smurtu pažeisti Lietuvos suverenitetą – pakeisti jos konstitucinę santvarką, nuversti teisėtą valdžią, kėsintis į jos nepriklausomybę arba pažeisti teritorijos vientisumą, šiems tikslams kurti ginkluotas grupes arba daryti kitus šiame skyriuje numatytus nusikaltimus, kuriais kėsinamasi į Lietuvos valstybę, baudžiamas laisvės atėmimu iki penkerių metų.

Pirmoj straipsnio dalyje sako, kad tas, kas organizavo ar išprovokavo žmonių sambūrį viešai smurtauti, niokoti turtą ar kitaip šiurkščiai pažeisti viešąją tvarką, taip pat tas, kas riaušių metu smurtavo, niokojo turtą ar kitaip šiurkščiai pažeidė viešąją tvarką, baudžiamas areštu arba laisvės atėmimu iki penkerių metų.

Tuo metu antroje straipsnio dalyje sakomam kad tas, kas atlikdamas šio straipsnio 1 dalyje numatytus veiksmus panaudojo šaunamąjį ginklą ar sprogmenis arba pasipriešino policininkui ar kitam viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui, baudžiamas laisvės atėmimu iki šešerių metų.

Pasak J. Lauciaus, tai apysunkis nusikaltimas, už jį gresia tik laisvės atėmimo bausmė.

Kaltinami riaušėmis, pasipriešinimu, smurtu

2021 metų rugpjūtį prie Seimo vykusių riaušių baudžiamojoje byloje pagrindiniai kaltinimai – dalyvavimas riaušėse, pasipriešinimas policijai, provokavimas viešai smurtauti ir niokoti turtą, sako Vilniaus apygardos vyriausiasis prokuroras J. Laucius.

Pasak J. Lauciaus, tai apysunkis nusikaltimas.

Prokuratūra pirmadienį teismui perdavė 136 tomų baudžiamąją bylą dėl 2021 metų rugpjūtį prie Seimo vykusių riaušių.

Teismui perduoti 87 kaltinamieji, 14 asmenų įtarimai buvo panaikinti, konstatavus, kad nepadarė nusikaltimų, taip pat teisėsaugai nesurinkus pakankamai įrodymų. Taip pat tyrimo metu 22 asmenys patraukti administracinėn atsakomybėn.

Be to, pas aštuonis įtariamuosius buvo rasti neteisėtai laikyti ginklai, taip pat rasta ir narkotikų.

Byloje teisėsaugos pareigūnai apklausė 317 liudytojų, tarp jų – 40 Seimo narių, sako Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininkas Marekas Gulbinovičius.

„Iš pradžių 36 asmenys buvo sulaikyti, tuo metu net niekas negalėjo pagalvoti, kad tyrimas bus sudėtingas, 101 asmenį per tyrimą teko sulaikyti“, – per spaudos konferenciją Vilniuje pirmadienį sakė M. Gulbinovičius.

„Įtariamieji yra iš įvairių kampelių, Lietuvos miestų, nustatyti įtariamuosius užtruko, pareigūnai po visą Lietuvą važinėjo“, – teigė M. Gulbinovičius.

Per 90 tūkst. eurų ieškinių

Civilinius ieškinius dėl turtinės žalos atlyginimo – iš viso 92,6 tūkst. eurų – šioje byloje pareiškė Vilniaus teritorinė ligonių kasa, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius, Seimo kanceliarija, Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas bei Viešojo saugumo tarnyba.

Siekiant užtikrinti civilinius ieškinius, ikiteisminio tyrimo metu įtariamųjų 173,9 tūkst. eurų vertės turtui buvo taikomas laikinas nuosavybės teisės apribojimas.

Šioje byloje 27 asmenys pripažinti nukentėjusiaisiais. Daugiausiai (23) nukentėjusiaisiais pripažinti Policijos ir Viešojo saugumo tarnybos pareigūnai. Keturi nukentėjusieji pareiškė civilinius ieškinius atlyginti neturtinę žalą bendrai 24,5 tūkst. eurų sumai. Tarp nukentėjusiųjų yra ir Seimo narių.

Iš viso tyrimai apėmė 23 nusikalstamos veikos epizodus.

Tyrimą atliko Vilniaus apskrities policijos kriminalistai, vadovaujant Vilniaus apygardos prokuratūrai.

Riaušės prie parlamento rūmų Vilniuje kilo 2021 metų rugpjūčio 10-osios vakarą po mitingo prieš Vyriausybės ribojimus, skirtus imuniteto nuo koronaviruso neturintiems ir nesitestuojantiems žmonėms.

Pasibaigus Seimo posėdžiui dalis protestuotojų užtvėrė išėjimus iš parlamento rūmų bei išvažiavimą iš vidinio kiemo. Prieš protestuotojus policija panaudojo ašarines dujas, šie savo ruožtu mėtė į pareigūnus akmenis.

Policija pažymi, kad organizuoto mitingo metu ir po jo grupė asmenų „organizavo ir išprovokavo žmonių sambūrį viešai smurtauti, niokoti turtą ar kitaip pažeisti viešąją tvarką“, o riaušių metu asmenys smurtavo, niokojo turtą, šiurkščiai pažeidė viešąją tvarką, panaudojo sprogmenis bei pasipriešino policijos bei Viešojo saugumo tarnybos pareigūnams.