„Lyginant Lietuvos situaciją su kitomis valstybėmis, tai Lietuvos ekonomikos susitraukimas trečią ketvirtį... jo iš principo nebuvo. Trečias ketvirtis buvo labai sėkmingas ir viršijo mūsų lūkesčius. Lietuva viena iš kelių valstybių, kur ekonominė situacija trečiąjį ketvirtį buvo tikrai nebloga“, – spaudos konferencijoje antradienį teigė V. Vasiliauskas.

Anot jo, verslas dėl ateities nėra užtikrintas.

„Tai susiję su antra banga ir įvestais spalio pabaigoje, lapkričio pradžioje ribojimais“, – sakė V. Vasiliauskas, pabrėždamas įmonių indėlių padidėjimą.

Lietuva viena iš kelių valstybių, kur ekonominė situacija trečiąjį ketvirtį buvo tikrai nebloga.

„Tai signalizuoja neapibrėžtumą dėl ateities. Žmonės labiau taupo, įmonės nukelia investicinius projektus ir galvoja, kad reikėtų šiek tiek atidėti į ateitį“, – pridūrė jis.

Komentuodamas nedarbo lygio augimą, Lietuvos banko vadovas pastebėjo, kad tam daugiausia įtakos padarė 200 eurų darbo paieškos išmokos.

„Darbo vietų skaičius ir registruotų bedarbių skaičius iki vasaros ėjo viena trajektorija, o nuo maždaug liepos mėnesio išsiskyrė. Tai reiškia, kad registruotų bedarbių didėjo, o darbuotojų skaičiaus sumažėjimas stabilizavosi. Tai susiję daugiau su išmokomis, registruojasi bedarbiai, atitinkamai gali pretenduoti į vieną paramos priemonių. Naujai registruoti bedarbiai nebuvo oficialiai darbo rinkoje“, – teigė jis.

V. Vasiliausko teigimu, bendras paskolų portfelis šiemet sumažėjo 1,8 proc.

„Kalbant apie paskolų sumą, tai būsto paskolos augo, tas augimas buvo didesnis nei 9 proc. punktai. Kalbant apie paskolas verslo įmonėms, tai jos traukėsi šiek tiek daugiau nei 11 proc. Atitinkamai namų ūkių vartojimo paskolos irgi traukėsi maždaug 5 proc. punktais“, – sakė V. Vasiliauskas.

Kitąmet BVP turėtų augti 1,9 proc. Pagal anksčiau skelbtą pagrindinį scenarijų buvo prognozuojamas 3,1 proc. augimas.

Jei pandeminė padėtis artimiausiu metu būtų sėkmingai suvaldyta ir stabilizuotųsi, tokiu atveju ekonomikos raida kryptų pagal palankųjį scenarijų. Pagal šį scenarijų šių metų BVP nuosmukis būtų mažesnis – 1,4 proc., o kitąmet augimas siektų 4,5 proc.

Jei pandemijos suvaldymas užtruktų, o medicininiam sprendimui įgyvendinti reikėtų daugiau laiko, neigiamos pasekmės atsilieptų tikėtinu įmonių finansinės padėties pablogėjimu ir išaugusiomis nemokumo problemomis. Atšiauriojo scenarijaus atveju BVP šiemet susitrauktų 2,7 proc., o kitąmet – dar 3,3 proc.

Infliacija artimiausiais metais neturėtų didėti – tiek šiemet, tiek kitąmet ji sudarys 1,1 proc. Šiemet, palyginti su pernai, bendrojo kainų lygio augimą daugiausia stabdė pigę degalai, o kitąmet infliaciją ribos lėčiau augsiančios paslaugų kainos.

„Iš principo mažinantys infliaciją veiksniai yra susiję su tomis gyvenimo sritimis, kur padaryta didžiausia neigiama įtaka – turizmas, skrydžiai, apgyvendinimas. Tuo tarpu tokios paslaugos, kaip odontologijos, medicininės paslaugos, ten kainų pokytis buvo iš tikrųjų teigiamas ir augimas kainų buvo pakankamai nemenkas, matyt, susijęs su papildomomis išlaidomis“, – sakė V. Vasiliauskas.

Numatoma, kad kainoms labiau kilti neleis ir gerokai lėčiau nei šiemet didėsiantis darbo užmokestis. Vis dėlto prognozuojama, kad darbo užmokestis 2021 metais kils dvigubai sparčiau nei kainos – 2,2 proc.

Lietuvos banko prognozėmis, šiemet Lietuvos biudžeto deficitas sudarys beveik 9 proc. BVP ir bus vienas didesnių tarp ES šalių. Numatoma, kad didesnis nei 5 proc. deficitas bus ir kitąmet, o skirtumą teks dengti skolintomis lėšomis. Dėl to šiemet rekordinį lygį pasiekusi valstybės skola augs ir kitąmet – sieks daugiau nei 50 proc. BVP.

„Akivaizdu, kad skolos lygis santykyje su BVP keisis, skola didės. Nuo 36 proc. skolos, tikėtina, kitais metais viršysime 50 proc.“, – pridūrė V. Vasiliauskas.

Be to, anot centrinio banko, kyla rizika, kad valstybės išlaidos bus dar didesnės dėl didesnių nei numatyta pandemijai ir jos pasekmėms suvaldyti reikalingų lėšų. Taip pat yra rizika dėl skolintų lėšų efektyvaus panaudojimo, ypač susijusi su Ateities ekonomikos DNR plano įgyvendinimu, nes nėra aišku, ar šiame plane numatytos priemonės atitiks Europos Komisijos reikalavimus.

Dar kartą paragino luktelėti dėl minimalios algos didinimo

Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas dar kartą paragino kol kas susilaikyti nuo sprendimų didinant kitų metų minimalų mėnesinį atlyginimą (MMA).

„Socialiniai partneriai turi apsispręsti, čia nuomonės banke yra išsiskyrusios, mūsų ekonomistai nematytų problemos judėti pagal formulę, kuria MMA yra didinama paskutinius dvejus metus. Mūsų tikslas pateikti skaičius. Aš asmeniškai galvoju, kad reikėtų luktelėti, bet čia prerogatyva yra socialinių partnerių“, – antradienį teigė V. Vasiliauskas.

„Mano argumentai susiję dėl neužtikrintumo tiek tarptautinėje erdvėje, tiek ir Lietuvoje. Bet vėlgi čia apsispręsti reikėtų socialiniams partneriams“, – pridūrė jis.

Vyriausybė spalį nutarė MMA nuo kitų metų didinti iki 642 eurų, tačiau paliko galimybę gruodį šį sprendimą persvarstyti.

Buvęs ministras pirmininkas Saulius Skvernelis sakė, kad anksčiau nustatytas 642 eurų MMA dydis kitiems metams turėtų būti paliktas.

„Laikomės tos pozicijos, kad tai, kas sutarta, turėtų būti įgyvendinta“, – po Vyriausybės posėdžio sakė S. Skvernelis.

Lietuvos smulkiųjų verslininkų ir prekybininkų asociacijos (LSVPA) pirmininkė Zita Sorokienė Eltai sakė, kad nustatytas naujasis MMA dydis nėra adekvatus šiuo metu verslininkų gaunamoms pajamoms.

Profsąjungos anksčiau teigė, kad MMA turi būti keliama iki 663 eurų, ir ragino sprendimą priimti greičiau.

MMA nuo šių metų šalyje padidėjo iki 607 eurų „popieriuje“, iki 437 eurų „į rankas“.