Ekspresyvios dvasios menininkas

A.Taurinskas pelnytai tituluojamas Lietuvos tapybos klasiku, jis buvo nepralenkiamas koloristas, potėpių virtuozas, filosofas, mąstytojas ir puikus pedagogas.

Dailėtyrininkės Kristinos Jokubavičienės žodžiais, tai buvo stiprios, jaunatviškos ir ekspresyvios dvasios menininkas, sugebėjęs pajūrio gamtos motyvus perteikti vis kitaip. Jo drobėse nerasi destrukcijos, viešpatauja darna, lankstūs potėpiai, veriasi keliasluoksnis tapybinis audinys. Kad ir ką kolorito meistras būtų vaizdavęs – medžius, jūrą, senamiesčio gatveles, – jis gamtos vaizdais bylojo apie žmogaus būsenas.

 Jis buvo nepralenkiamas koloristas, potėpių virtuozas.

Pasak menotyrininkų, A.Taurinsko tapyba ekspresyvi, koloristinė ir itin paveiki. Jis tapė gamtos vaizdus, architektūrinius peizažus, figūrines kompozicijas, portretus, natiurmortus. Siužetų paprastume slypi didžiulė spalvos galia, dermė ir harmonija, sodrus, meistriškas tapybinis potėpis, plastiškumas ir įtaiga. Šis tapytojas buvo spalvos meistras, paveikslus kūrė derindamas aktyvių, skambių spalvų derinius, juos lengva ranka sulydydamas į raiškią, emocionalią ir iškalbingą spalvinę simfoniją.

Pajusti spalvas ir šviesą

Klaipėdos senamiesčio gatvelės ir kiemai, Baltijos vaizdai, jachtos, Drevernos žvejų dorės, jūros link vedantys smėlėti takai, Kuršių nerijos kopos, pasvirusios Girulių ir Melnragės miškų pušys, įvairiausių profesijų žmonių, kolegų menininkų portretai buvo bene svarbiausios ir ryškiausios A.Taurinsko paveikslų temos.

A.Taurinsko drobės „Jūra“ (2016), „Dangė“ (2016), „Gėlių puokštė“ (2015), „Melnragė“ (2014), „Natiurmortas su gitara“ (2014), „Orvido sodyba“ (2015), „Skardis“ (2015–2015, nebaigtas).

Šio dailininko kūrybai būdingas atviras žvilgsnis į žmogų ir gamtą, jis mokėjo virtuoziškai perteikti erdvės pojūtį. Šviesų žaismas, niuansuotos ir kontrastingos spalvos, subtiliai vibruojančios drobių faktūros A.Taurinsko paveiksluose atskleidžia nepagražintą, bet visuomet širdį virpinančią gyvenimo tikrovę.

Dinamiškų formų, sodrių spalvų ir ryškių potėpių meistro A.Taurinsko kūryba pažymėta gilaus dailės suvokimo ir asmeninės patirties, žavi kompozicijų darna, nuoseklia ritmine struktūra, racionalumu.

Savo kūrybos A.Taurinskas nesureikšmindavo: „Motyvų aplink pilna, tik juos reikia pamatyti, o pamačius – parodyti. Nieko nedarau, tik paryškinu spalvas, kad jos veiktų žmones. Kai pavyksta, ir pačiam gerai. Muzikoje labai svarbu pajusti garsus, o dailėje – spalvas ir šviesą. Be to nieko nepadarysi. Tapyba – mano gyvenimas“.

Primena apie dailės maestro

A.Taurinskas gimė 1941 m. Šiauliuose ir 1948 m. su mama atvyko gyventi į Klaipėdą. 1961–1967 m. studijavo tapybą Lietuvos valstybiniame dailės institute (dab. Vilniaus dailės akademija). 1971 m. grįžo į Klaipėdą visam gyvenimui. Iki 1983 m. mokytojavo Klaipėdos vaikų dailės mokykloje (dab. Adomo Brako dailės mokykla), 1975–1978 m. dirbo mokyklos direktoriaus pavaduotoju mokymo reikalams. Buvo mokinių mėgstamas ir mylimas, jautrus pedagogas, užkrečiantis savo meile tapybai ir mokėjimu apie meną su jaunimu kalbėtis paprastai.

Vėliau dailininkas atsidėjo tik kūrybai. A.Taurinskas 1971 m. buvo priimtas į Lietuvos dailininkų sąjungą. Surengė ne vieną dešimtį personalinių parodų Klaipėdoje, Vilniuje ir kituose šalies miestuose. Dalyvavo visose bendrose klaipėdiečių dailininkų parodose Lietuvoje ir užsienyje – Vokietijoje, Latvijoje ir kitur. Ankstyvųjų, XX a. 7–9 dešimtmečiais sukurtų tapytojo darbų yra įsigijęs Lietuvos dailės muziejus, jų gausu ne tik privačiose kolekcijose šalyje ir užsienyje, bet ir dažno vyresnės kartos klaipėdiečio namuose.

Šiemet tapytojui būtų suėję 80 metų. Ta proga LDS Klaipėdos skyrius pristato parodą, kuria primena apie žymų Klaipėdos dailės meistrą – jo kūrybą, nutapytus ir pradėtus, bet nebaigtus darbus. Parodą kuruoja menininko dukra Rasa Taurinskaitė (Žiedė).

Virtualus gidas po parodą su menininko dukra: https://www.youtube.com/watch?v=0VRgfFtEvks&feature=youtu.be [4].