Pasak jo, pandemijos metu sporto organizacijos ir klubai gana žymiai nukentėjo finansiškai, ypač negaudami pajamų už parduotus bilietus. Pasak Seimo nario A. Kupčinsko, Lietuvos sporto organizacijos ir sporto klubai išskirtinai subsidijų mechanizmų nesulaukė, todėl, remiantis kitų Europos Sąjungos (ES) valstybių pavyzdžiais, Lietuva taip pat turi svarstyti atitinkamas pagalbos ar kompensavimo priemones sporto klubams.

Politikas siūlys Seimo Jaunimo ir sporto reikalų komisijai įvertinti šias aplinkybes ir priimti atitinkamus pasiūlymus Vyriausybei.

Pasak A. Kupčinsko, pavyzdžiui, Kauno „Žalgirio“ krepšinio klubo nuostolis dėl neparduotų bilietų už praėjusį ir einamą sezoną siekia beveik 3 mln. eurų, o tai yra vienas didžiausių komandos pajamų šaltinių. Dėl pandemijos Lietuvos krepšinio federacija (LKF) ir jos narės skaičiuoja negavusios pajamų už bilietus už daugiau nei 2 mln. eurų.

„Dar 2020 m. gegužės mėn. Tarptautinė krepšinio federacija (FIBA) kreipėsi į LKF, pristatydama Europos Komisijos pasiūlytą Investavimo į koronaviruso atsaką iniciatyvą. Šia iniciatyva Lietuvai buvo numatyta ir siūloma pasinaudoti 219 mln. eurų iš ES struktūrinių ir Investicinių fondų COVID-19 sukeltos krizės sporto sektoriaus žalai mažinti 2020-aisiais. Panašu, kad šia galimybe nebuvo pasinaudota, o organizacijų ir klubų nuostoliai toliau didėja“, – apgailestauja Seimo narys.

Jis sako  pasidomėjęs, kaip kitose ES šalyse kompensuojamos įvairių sporto klubų negautos pajamos už neparduotus bilietus į renginius ir tuščias arenas. „Kai kuriose ES šalyse galioja bendra taisyklė, kad sporto šakų klubai gali pretenduoti į bendrą valstybių taikomą pagalbą subjektams, kurių veikla nukentėjo dėl suvaržymų, įvestų siekiant suvaldyti pandemiją. Kitose šalyse sporto klubai paramą dėl koronaviruso sukeltų padarinių gauna kaip nevyriausybinio sektoriaus organizacijos“, – teigia Jaunimo ir sporto reikalų komisijos narys A. Kupčinskas.

Pavyzdžiui, Airija, Belgija, Čekija, Prancūzija, Švedija skyrė atskirus biudžetus ir sukūrė atskiras paramos programas nuo koronaviruso nukentėjusiam sporto sektoriui remti, įskaitant ir kompensavimo mechanizmus subjektams dėl neįvykusių renginių ir neparduotų bilietų. Tuo metu federalinės valstybės – Austrija, Belgija, Vokietija – paramą sporto šakų klubams taiko ne tik nacionaliniu lygmeniu, bet ir atskirai pagal kiekvienos federalinės žemės patvirtintas schemas.

„Vertas dėmesio ir Airijos vyriausybės pavyzdys, kuri 2020 m. lapkričio mėn. skyrė 85 mln. eurų paramą šalies sporto sektoriui, nukentėjusiam nuo koronaviruso pandemijos. Į šį pagalbos paketą įeina Klubų atsparumo fondas (angl. The Club Resilience Fund), kuris remia sporto klubus, kuriems dėl COVID-19 reikalinga pagalba, dotacijų forma“, – akcentuoja Seimo narys A. Kupčinskas.

Dar vienas pavyzdys, anot politiko, – Čekijos vyriausybė, kuri patvirtino paramos programas koronaviruso paveiktam šalies verslui, darbdaviams ir profesionaliam sportui remti.

„Pagal nustatytas atitinkamas priemones 0,5 mlrd. CZK (apie 19 mln. EUR) bus skirta „Covid – Sport II“ subsidijų programai, o konkrečios subsidijos dydis priklausys nuo sporto šakos, klubo dydžio ir veiklos išlaidų. Aukščiausių futbolo ir ledo ritulio lygų klubai galės paprašyti didžiausios sumos – 12,5 mln. CZK (~477 tūkst. EUR). Lenkijos vyriausybė sporto sektoriaus atsigavimui nuo koronaviruso 2020 m. skyrė 54 mln. PLN (~12 mln. EUR). Naujajame ekonomikos gaivinimo plane Estijos Vyriausybė yra numačiusi 25 mln. EUR kultūros ir sporto sektoriaus palaikymui“, – sako Seimo narys A. Kupčinskas.

Įvertinant šias aplinkybes, jis tikisi, kad ir Lietuvos klubinis sportas sulauks atitinkamų subsidijų ar paramos ir išliks konkurencingas bendroje Europos erdvėje.