„Prokurorai turėtų būti griežtesni, reikalauti didesnės atsakomybės iš ikiteisminių tyrimų tyrėjų ir jų vadovų“, – interviu BNS sakė prokuratūros vadovė. 

Generalinė prokurorė taip pat sakė matanti problemų dėl specialiojo liudytojo statuso taikymo – ji pabrėžė, kad jis neturėtų būti taikomas pernelyg ilgai.

„Tai neturėtų tęstis pusę metų, metus ar ilgiau. Turėtų būti priimtas sprendimas – jeigu yra gauta daugiau duomenų, tai tam asmeniui turi būti įteiktas pranešimas apie įtarimą, jeigu tokių duomenų nėra, tas statusas liudytojui turėtų būti panaikintas“, – sakė ji.

Beveik tris mėnesius generalinės prokurorės pareigas einanti N. Grunskienė taip pat pasakojo susidurianti su iššūkiais, keičiant prokurorų bendravimo su žiniasklaida ir visuomene įpročius.

„Aišku, tai yra iššūkis – kai kurie žmonės nenori komentuoti, bet aš manau, kad laikui bėgant visi prokurorai supras ar bent jau didžioji jų dalis supras, kad jeigu mes sugebame priimti savo sprendimus, mes privalome juos ir pakomentuoti“, – tvirtino N. Grunskienė.

– Praėjo beveik trys mėnesiai, kai esate šiose pareigose. Kas buvo malonūs atradimai, kas – ne tokie malonūs?

– Du su puse mėnesio. Malonu buvo tai, kad pakankamai draugiškai sutiko kolektyvas. Tikrai garbingas, profesionalus kolektyvas, išmanantis savo darbą.

Informacijos gausa ir stoka buvo ir yra didžiausias šiuo metu iššūkis. Kadangi dirbau Panevėžyje, žinojau darbo specifiką, žinojau ikiteisminius tyrimus, žinojau visas problemas, o čia jau problemos yra visos respublikos prokuratūros.

– Sakote, informacijos stoka. Ar pareigų perdavimas Generalinėje prokuratūroje yra sklandus, ar turite laiko įsivažiuoti, ar tiesiog įkrentate į vandenį stačia galva?

– Panašu, kad įkrentu į vandenį stačia galva. Vyko toks perdavimas – kadangi generalinis prokuroras Evaldas Pašilis baigė darbą anksčiau, nei aš prisiekiau prezidentui ir pradėjau darbą, tai pagrindinius dalykus perdavė pavaduotojai. Tai truputį mane įvedė į kelią, supažindino su aktualiomis problemomis, su tuo, kas numatoma, artimiausiais darbais, o šiaip, turėjau viską pajusti, suprasti, išanalizuoti pati, todėl labai tinka jūsų pasakymas, kad kritau kaip į šulinį stačia galva.

– Prisistatydama Seime sakėte, kad labai svarbu yra kelti prokuroro profesijos prestižą ir veiklos skaidrumą. Gal jau ėmėtės kažkokių konkrečių priemonių, kaip tai padaryti, o jeigu ne, tai ką ir kada planuojate daryti?

– Taip, prokuroro prestižas yra labai svarbus dalykas. Visuomenė turi žinoti, ką dirba prokuroras ir prokuroras turi mokėti pristatyti savo darbą. Tai yra iššūkis visiems prokurorams. Dabar kaip tik vyksta susitikimai nuotoliniu būdu su apylinkių prokuratūromis, jose dirbančiais prokurorais. Aš ir mano pavaduotojai išsakome viziją, kaip mes matytume prokuratūros darbą – raginame prokurorus, kad jie kalbėtų, kad jie kuo daugiau informacijos pateiktų visuomenei, kad bendradarbiautų su žiniasklaida ir pristatytų savo tyrimus ne tik tada, kai jie yra pradedami ar užbaigiami, bet ir tuomet, kai gal kažkas nepavyksta, gal priimami yra kitokie sprendimai – kad ir nutraukti ikiteisminį tyrimą. Aš manau, kad tokiu atveju prokuroras turi paaiškinti kodėl, kokiais įrodymais remiantis jis priėmė sprendimą. Taip pat manau, kad tuomet, kai ilgai vyksta tyrimas rezonansiniuose ikiteisminiuose tyrimuose, prokuroras turėtų paaiškinti visuomenei dėl kokių priežasčių negali būti priimamas sprendimas – ar tai užsitęsia specialistų išvadų gavimas, ar ekspertinio tyrimo, galbūt yra tarptautinis elementas, yra išsiųsti teisinės pagalbos prašymai į užsienį ir negaunama į juos atsakymų, o be šių atsakymų ar specialistų išvadų prokuroras negali priimti sprendimo, bet tai turi būti pasakyta visuomenei, kad negalvotų žmonės, kad prokuroras ar tyrėjai nieko nedaro, kad tyrimas yra vilkinamas. Tikrai skatiname ir raginame prokurorus daugiau kalbėti, daugiau pateikti tos informacijos.

Visuomenė turi žinoti, ką dirba prokuroras ir prokuroras turi mokėti pristatyti savo darbą. Tai yra iššūkis visiems prokurorams.

Skaidrumas, aišku, yra labai svarbus dalykas. Labai norėtųsi, kad visos atrankos, kurios dabar jau kelios įvyko, kitais metais numatoma jų net 50 į aukštesniojo prokuroro pareigas, būtų skaidrios. Ir aš manau, kad tai bus nesunku įvykdyti, kadangi yra komisijose visuomenės atstovai, yra atstovas iš Prezidentūros, iš Seimo, iš Vyriausybės, taip pat profesines sąjungas atstovauja ir yra trys prokurorai jose. Kai atrenkami prokurorai į aukštesnes pareigas, yra surašomi motyvai, kodėl būtent tuos prokurorus komisija siūlo atrinkti į vienokias ar kitokias pareigas. Turi būti aiškūs kriterijai, kodėl pasirenkamas vienas ar kitas kandidatas – tai yra profesionalumas, darbo patirtis ir nuveikti darbai. Tie kriterijai, kuriuos aš akcentuosiu – būtent profesionalumas, darbai – jie turi kalbėti už patį prokurorą, kad jis rezonansinius tyrimus baigė, ar įdėjo daug pastangų dėl vienokio ar kitokio tyrimo ištyrimo. Būtent ne tai, kiek prokuroras metų išdirbo, bet tai, kaip jis dirbo ir ką jis padarė.

– Jūs minėjote, kad skatinate prokurorus daugiau bendrauti su visuomene. Kaip jie reaguoja į tą paskatinimą? Ir skatinimas yra viena, bet ar yra kažkokios gairės, galbūt kažkokius mokymus rengiate? Tikslas yra geras, bet kokios yra priemonės jam pasiekti?

– Mokymai vyksta ir yra numatyti dar šiais metais. Taip pat ateityje bus numatyta prokurorų vertinimų lape, kiek gi prokuroras kartų per penkerius metus teikė žiniasklaidai informacijos ar bendravo su ja. Jau dabar ir pretendento, kuris pretenduoja užimti vyriausiojo prokuroro ar vyriausiojo prokuroro pavaduotojo pareigas, anketoje yra vienas iš tokių reikalavimų – kiek prokuroras bendravo su žiniasklaida ir teikė informaciją. Tai yra kaip paskatinimas tiems, kurie nori siekti karjeros.

Mokymai vyko ir vyks. Aišku, yra sudėtinga dabar, nes nuotoliniu būdu sunkiau yra, bet aš manau, kad tų skatinimo priemonių tikrai yra ir prokurorai yra skatinami, kad bendrautų.

Aš pilnai suprantu, kad reikia tam laiko, nes priimami sprendimai yra sudėtingi, gremėzdiški, sakykim. Sudėti akcentus ir pateikti informaciją žurnalistui reikia ir kompetencijos, ir praktikos, tai tikrai skatiname prokurorus. Yra ir komunikacijos skyrius pas mus labai stiprus, darbuotojai visada padeda.

Aišku, tai yra iššūkis – kai kurie žmonės nenori komentuoti, bet aš manau, kad laikui bėgant visi prokurorai ar bent jau didžioji jų dalis supras, kad jeigu mes sugebame priimti savo sprendimus, mes privalome juos ir pakomentuoti.

– Vienas pavyzdys yra tas vadinamasis teisėjų korupcijos tyrimas, kuris prasidėjo prieš dvejus metus ir kol kas teismui yra perduota vienintelė byla, kurioje teisėjui yra pateikti kaltinimai, o gruodžio mėnesį vieno buvusio teisėjo atžvilgiu ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, jis buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, bet prokuratūra to visiškai neiškomunikavo. Kaip jūs vertinate tokią situaciją?

– Nesutikčiau su jumis, kad tik viena byla yra iškeliavusi į teismą. Mano žiniomis, tai tikrai didelės apimties byla, ji yra labai sudėtinga ir jau iš šios bylos atskirta ir teismui perduota 11 baudžiamųjų bylų. Šiose bylose šeši asmenys yra pripažinti kaltais, jiems skirtos bausmės, keturios bylos yra nagrinėjamos teismuose. Tebevykstančiame ikiteisminiame tyrime yra 39 įtariamieji, tiriama virš 140 galimų nusikalstamų veikų ir artimiausiu metu dėl dalies įtariamųjų bus priimti procesiniai sprendimai. Tikrai galiu jus patikinti, kad ši informacija bus pateikta ir visuomenė tikrai žinos apie tai.

– O kaip vertinate tą situaciją dėl buvusio teisėjo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės?

– Negaliu atsakyti konkrečiai, kodėl taip buvo pasielgta. Mano žiniomis, jeigu nebuvo paskelbta viešai, reiškia, tos informacijos nebuvo galima pateikti. Tik tiek galėčiau atsakyti, negaliu atsakyti už tai, kas buvo iki man ateinant, nes aš tų įvykių negalėjau kontroliuoti.

– Ar stengsitės, kad jūsų vadovavimo metu nebūtų tokių situacijų?

– Taip, aš tikrai norėčiau, kad visuomenė žinotų, bet tik tai, kas galima ir, kas nepakenks tyrimui. Yra tokių duomenų, kuriuos paviešinus anksčiau laiko galima pakenkti ne tik ikiteisminiam tyrimui, bet ir bylos nagrinėjimui teisme. Aš manau, būtina, kad kiekviena informacija, kuri duodama žiniasklaidai arba platinama viešai, nepakenktų tyrimo sėkmei.

– Kaip jūs pati matote savo tiesioginį vaidmenį prokuratūros komunikacijos stiprinime?

– Aš manau, kad turėčiau tai daryti ir darysiu. Ne tik manau, bet aš tai ir darysiu – turėčiau viešinti pačios prokuratūros vaidmenį, prokuratūros darbą, tačiau apie ikiteisminius turėtų kalbėti patys prokurorai, nes tai yra jų darbas, jų pastangos, jie geriausiai žino tą tyrimą, gali pateikti pačią objektyviausią informaciją žiniasklaidai. Manau, kad ikiteisminių tyrimų neturėčiau komentuoti, nes tai yra prokuroro darbas ir tik jų leidimu galima pateikti vienokią ar kitokią informaciją.