Grįžimas į miškus

"Esu linkęs į aktyvų laisvalaikį, tai jau tapo įpročiu. Vienintelis judėti skatinančios iniciatyvos tikslas – kad žmonėms, kurie neturi įpročio pajudėti, primintume, jog pasivaikščiojimas, bėgiojimas, judėjimas, kvėpavimas grynu oru tiesiog prisideda prie geresnės savijautos, o geresnė savijauta yra sėkmė darbe ir geri santykiai namuose", – neabejoja I.Krupavičius.

Šiandien jis atvirai džiaugiasi, kad po penkerių metų pertraukos grįžo į miškus. "Pradėjau vėl bėgioti su žemėlapiu ir kompasu – tai yra orientacinis sportas, kuris man anksčiau buvo labai brangus ir svarbus. Sena, nepamiršta, bet ir nauja", – sako jis.

"Gal mes kartais klaidingai suprantame, kas yra tas aktyvus laisvalaikis ar sportas. Sportas kaip žodis mums asocijuojasi su prakaitu ar darbu. Manau, kad yra didžiausia klaida, kai mes stengiamės prieš savo valią, prieš savo organizmą suformuoti įprotį sportuoti, judėti. To daryti negalima, reikia viską daryti su savotiška pramoga ir pasimėgavimu, kad tai netaptų kančia", – akcentuoja žurnalistas.

"Pavyzdžiui, bėgiojimas po miškus yra labai sudėtingas ir netgi pavojingas, nes kelyje išvirtę kamienai ir šakos lenda į akis, o bėgioti kalnais sunku. Bet yra žemėlapis, punktai, juos reikia surasti, nepasiklysti miške, tai yra savotiškas azartas ir įdomumas. Net nejauti, kad sportuoji ar lankstaisi tarp nulūžusių šakų ar kamienų. Tai tikrai yra sportas, bet kartu ir pramoga", – savo patirtimi ir įspūdžiais dalijasi I.Krupavičius.

Paskatino ir mamą

Pasak laidų vedėjo, kiekvienas mūsų turėtų surasti veiklą, kuri teiktų malonumą, ir tik paskui galvoti, kad tai duos ir naudos.

"Mes galbūt norime labai greitų rezultatų, bet viskas ateina po truputį, o svarbiausia – nereikia savęs perspausti. Galbūt tik pradžioje rekomenduotina, jei įprastai neskiriate laiko kasdieniam vaikščiojimui, o tik sėdate į automobilį, važiuojate į sėdimą darbą ir atgal, paskirti apie tris savaites – gegužė tam puikiai tinka – suformuoti įpročiui judėti. Mokslininkai sako, kad būtent per tiek laiko prie pokyčių pripranta organizmas. Tam galima pasitelkti programėles, kurių yra labai daug ir labai puikių. Iš pradžių gal jos ir atrodo nevertos dėmesio, bet dauguma iš jų tikrai yra labai veiklios", – tikina I.Krupavičius.

"Per pirmą savaitę galima užsibrėžti tikslą nueiti 8 tūkst. žingsnių, antrą savaitę – nueiti 12 tūkst. žingsnių, trečią savaitę jau, žiūrėk, nueisi 15 tūkst. žingsnių, o ketvirtą savaitę tau nereikės savęs versti, nes negalėsi miegoti, jei nebūsi kokybiškai pasivaikščiojęs", – tęsia jis.

Judėjimas, kvėpavimas grynu oru tiesiog prisideda prie geresnės savijautos, o geresnė savijauta yra sėkmė darbe ir geri santykiai namuose.

"Aš pats savo mamytei, kuriai jau yra virš 70 metų, atsiunčiau programėlę. Ji ir iki šiol kartu su savo drauge, kuriai yra 80 metų, mėgdavo vaikščioti, bet dabar, turėdama programėlę, vaikšto dar daugiau. Kiekvieną vakarą man siunčia informaciją, kad per parą kartu su drauge nuėjo 12 tūkst. ar 15 tūkst. žingsnių. Matau, kad ji yra atsigavusi, sukasi tarp anūkų ir skiria laiko sau vaikščioti krantine. Tokių mažų dalykų, kaip mobilioji programėlė ir žingsnių skaičiavimas, kartais užtenka, kad pamatytum, koks yra tavo aktyvumas. Jei per dieną nueini 5 tūkst. žingsnių, tai tikrai yra signalas, kad reikėtų daugiau judėti", – sako žurnalistas.

Darbe – dinamika

I.Krupavičius sako, kad darbo televizijoje negalima suabsoliutinti – yra administracinis darbas, kurį žmonės daugiausia dirba sėdėdami, yra darbas naujienų tarnyboje, kur žmonės šiuo metu dirba ribotai, tačiau reporteriai vis tiek kuria reportažus, juda ir kitaip veikia.

"Konkrečiai mano darbas, su visu pasiruošimu, yra gana dinamiškas, atliekamas nesėdint vietoje. Laidai galiu ruoštis valandą bėgiodamas ar vaikščiodamas krantine, mėgstame ir tiesioginiame eteryje pasportuoti kartu su treneriais arba vasarą pavažinėti į kurortus, šokti su parašiutu tiesioginiame eteryje ar žiemą išsimaudyti eketėje. Džiaugiuosi, kad būtent tokia yra mano darbo specifika", – vertina žurnalistas.

Jis sako, kad programėlė, kuria naudojasi daugiau judėti visą mėnesį skatinti kolegos, rodo, jog bent jau daugiau vaikščiojančiųjų gretos auga. "Labai gerai suburti kolegas į komandas ir žingsniuoti. Paprastas būdas pradėti kažką daryti ir tikrai matyti, kad trys komandos išsiveržė į priekį ir labai varžosi. Vakare susirašinėjame, kiek kas žingsnių įveikė per dieną, ir kas nors 23 val. dar išeina pavedžioti šunį, nes, pasirodo, trūksta 4 tūkst. žingsnių užsibrėžtam tikslui pasiekti. Bendrumas iš tiesų yra svarbus ir jis yra labai pateisinamas pradinėje stadijoje. Aš mėgstu sportuoti vienas, nebent tai būtų vasaros laisvalaikis su baidarėmis, kopimas į kalnus ar pasivaikščiojimas po mūsų lygumas, bet bėgioti, sparčiau pasivaikščioti, važinėtis dviračiu man pakanka mūsų LRT audiotekos ausyje ir buvimo su savimi", – šypsosi jis.

"Svarbiausia, kad tarp tų kelių šimtų kolegų, kurie galbūt tikrai pirmą kartą atkreipia dėmesį į judėjimą, net neabejoju, kad daugiau nei pusė jų, jei ne visi, tęs šiuos įpročius", – optimizmu trykšta jis.

Vasaros belaukiantis I.Krupavičius kelionių neplanuoja, sako, kad dėl pandemijos teko jau ne vieną atšaukti. "Iš pradžių dėl to labai išgyvenau, bet paskui nusprendžiau, kad nenoriu, jog papildomas stresas ar nežinomybė apkartintų mano atostogas ar keliavimą. Neplanuoju savo kelionių anksčiau nei rudenį, juo labiau kad turime pripažinti, jog saulės šilumos Lietuvėlėje yra labai nedaug ir turime ją išnaudoti. Bent jau aš stengiuosi vasarą nekeliauti svetur. Pagrindiniai tikslai šią vasarą išlieka mylima, kad ir vėsi, Baltijos jūra, pušynai ir laisvalaikis gražiausioje mūsų Neringoje", – dalijasi žurnalistas.