Sekmadienio rytą palikę Vilnių keliautojai pirmą naktį praleido įsirengę stovyklavietę šalia Nemuno, Prienų rajone. Šiandien jų laukia 120 km, tai didžiausias dienos atstumas, kurį reikia nuvažiuoti viso žygio metu. Keliautojai nakvynei įsikurs jau už Jurbarko. O kitą dieną planuoja pasiekti marias ir Nidą.

„Keliauti priežasčių yra daug. Pėsčiomis gal per lėtai, dviračiu viskas vyksta greičiau. Gavęs patirties supratau, kad ir kitus galiu įkvėpti, uždegti, pamokyti, todėl ėmiau organizuoti žygius į Palangoje vykstantį festivalį „Sportas visiems“. Pernai festivalis datą pakeitė, o mūsų žygis tęsia tradiciją keliauti vasarą“, – sako 2 tūkst. km iš Vilniaus į Paryžių vienas dviračiu nukeliavęs Simonas.

Vyras pasakoja, kad keliaujant 450 km gali nutikti visko. Vakar sprogo viena padanga, net keturis kartus užklupo stiprus lietus, patikrinęs visus neperlijamais vadinamus drabužius. „Mus sulijo kaip šunis, iki paskutinio siūlelio. Tačiau šie momentai įsimena geriausiai. Grikių košė nebūtų tokia skani, jei mūsų nebūtų suliję. Tokiomis akimirkomis gali įvertinti savo ištvermę, tikslus, patikrinti save. Taip, tai išėjimas iš komforto zonos. Bet išėjimas iš komforto – gyvenimas. Kviečiu žmones gyventi. Savo noru niekada nesugalvotum išvažiuoti dviračiu lietui lyjant. O čia nėra kur dingti. Palaiko tai, kad prieš ir už tavęs važiuoja žmonės, ant kurių irgi lyja. Ir jie nesuka atgal, jie važiuoja toliau. Po savaitės tokios kelionės mes kiekvienas turėsime 30 naujų draugų, bičiulių, nes tokie žygiai labai suartina“, – tvirtina ekstremalių laukinių stovyklų jaunimui ir suaugusiems organizatorius.

Kartu keliaujantys jauni sveikuolių sąjungos savanoriai Mantvydas Kriaučiūnas ir Patrikas Poškaitis ne pirmą kartą išsiruošia į tokią kelionę. Kartu su S. Dailide daug metų dalyvaujantys visose laukinio jaunimo stovyklose, ekstremaliuose žygiuose žiemą ir vasarą, jaunuoliai šiais metais patys birželio 25-27 d. rengia laukinį savaitgalį ir kviečia bendraamžius tris dienas aktyviai praleisti laukinėje gamtoje.

„Mane motyvuoja Simono veikla, jis visiškai jai atsiduoda, sugeba suburti pozityvius žmones, uždegti juos kelionėms, žino įdomias vietas. Dar labiau patinka, kad baigėsi mokykla. Tas jausmas, kai sėdi ant dviračio ir keliauji, o po to nereikia grįžti į mokyklą, nes prasideda atostogos – labai geras. Laužas, gamta ramina, leidžia atsipalaiduoti. Ir ateityje planuoju dalyvauti tokiose kelionėse“, – dalijasi vienuoliktą klasę baigęs ir 2019 metų savanorio titulą pelnęs kėdainietis P. Poškaitis.

Tokį atstumą įveikti per nepilną savaitę – nemažas iššūkis net ir daugiau nei 2 tūkst. km dviračiu įveikusiam Mantvydui. Pernai mokyklą baigęs vaikinas vienas savo dviračiu iškeliavo Simono pramintais takais Vilnius-Prancūzija: „Tokiose kelionėse svarbu numinti užsibrėžtą atstumą, o važiuojant grupėje tai padaryti daug paprasčiau. Kai sunku, mes elgiamės kitaip, tą pastebėti yra įdomu. Jei pradžioje kelionės tikslai atrodo per dideli, kelionėse suprantu, kad galiu įveikti iššūkius, pasiekti tikslą, išbandyti save, tuo pačiu susipažįstu su naujais žmonėmis, mėgaujuosi gamta valgydamas maistą, virtą ant laužo, aktyviai leidžiu laiką. Kelionės suteikia patirties, duoda žinių“.