„Esmė yra valstybės lygyje nuspręsti, nes pagal galiojančią ir įpareigojančią sutartį instituciniai sprendimai patenka į force majore (nenugalimos jėgos – BNS) aplinkybę, kuomet mes galime be jokių finansinių pasekmių išeiti iš tokios situacijos“, – ketvirtadienį spaudos konferencijoje teigė „Lietuvos geležinkelių“ vadovas M. Bartuška.

„To nepadarius ir LTG nutraukus sutartį anksčiau, kita pusė gali reikalauti atlyginti prarastas pajamas. Teismui patenkinus net ir dalį tokio ieškinio LTG grėstų bankrotas“, – pridūrė jis.

LTG vadovo teigimu, alternatyva galėtų būti ir Vyriausybės nutarimas, jei ji pripažintų, kad sutartis kelia grėsmę šalies nacionaliniam saugumui. Tokiu atveju grupės antrinė krovinių vežimo įmonė „LTG Cargo“ irgi galėtų nutraukti sutartį.

Anot M. Bartuškos, net ir tuo atveju, jei bus priimtas valstybės sprendimas dėl „Belaruskalij“ tranzito sustabdymo, baltarusiai, tikėtina, vis tiek skųsis tarptautiniam arbitražui.

„Bet kuriuo atveju atsidursime tarptautiniame arbitraže, todėl mums labai svarbu, kad būtų priimtas teisiškai tvirtas sprendimas“, – sakė M. Bartuška.

Anot LTG vadovo, jei valstybė kol kas nepriimtų spendimų, „Belaruskalij“ avansu apmokėtas trąšų tranzitas dar galės vykti du-tris mėnesius.

„Jeigu niekas nepasikeis, tai taip. Kol kas kroviniai važiuoja. Visi logistinė grandinė šiandien veikia tame pačiame režime“, – aiškino M. Bartuška.

LTG vadovas teigė, kad „Belaruskalij“ atsiskaitymus iki šiol aptarnavo SEB bankas, tačiau atskirais atvejais „dalyvavo“ ir „Swedbank“.

„Po gruodžio 8 dienos visi didieji Lietuvoje veikiantys bankai nebevykdo operacijų su „Belaruskalij“,  – pabrėžė M. Bartuška.

„Lietuvos geležinkelių“ vadovas, skirtingai nei apie galimą pasitraukimą iš postų dėl stringančių sankcijų taikymo pareiškusius užsienio reikalų ir susisiekimo ministrus, to daryti neketina.

„Tokios situacijos nesvarstau“, – sakė M. Bartuška.