Lietuvos gatvėse ir keliuose druska byra itin gausiai. Vis dėlto savivaldybių merų ir valdžios dar prieš Naujuosius išsakytos skambios frazės ir raginimai nebepirkti baltarusiškos druskos, panašu, subliuško.

Tiek sandėliai, tiek centrinės viešųjų pirkimų sistemos duomenys atskleidžia, kad baltarusiškos druskos tiekimas nesustojo. „Šitą druską pristato įmonė, registruota Lietuvoje, bet druskos kilmės šalis yra Baltarusija“, – teigė Vilniaus miesto tvarkymo ir aplinkos skyriaus vedėjas Gintautas Runovičius.

Praėjusiais metais druska iš Baltarusijos keliavo ir į Panevėžį. Tokia pat situacija ir Kaune.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Lietuvių įmonė „Lit Salt Trade“ lietuviška tik tiek, kad registruota Lietuvoje, o, anot kai kurių merų, ši uždaroji akcinė bendrovė druską keliams barstyti tiekia iš Baltarusijos valstybinės įmonės. Jos vadovas ir akcininkas – baltarusis.

Informacinių sistemų duomenys atskleidžia, kad vien šiais metais Vilniaus savivaldybė druskai iš minimos įstaigos išleido beveik pusę milijono eurų. Beveik tiek pat – kelios dienos iki Naujųjų. Pernai, kai jau buvo raginimų nepirkti tokios druskos, milijonines sumas baltarusiškai druskai išleido ir „Kelių priežiūra“. Vieno skyriaus vadovas teisinosi, kad taip darė „apsidrausdamas“.

„Tai buvo paskutinis užpirkimas baiminantis, kad galime pritrūkti druskos ir siekiant užtikrinti kelių priežiūrą“, – sakė „Kelių priežiūros“ valdymo centro vadovas Kęstutis Kantautas.

Tačiau pati druskos tiekėja teisinasi, kad šiuo metu savo produktus veža iš Egipto gamintojų, o vadovo sąsajų su Baltarusija neslepia. Susisiekimo ministras, išgirdęs apie tokias schemas, tikina nieko nežinantis.

Kiek esu informuotas, druska yra sukaupta iš ankstesnio laikotarpio – pastaruoju metu buvo pirkta iš kitur, bet čia reikėtų, kad ministerijos kolegos patikslintų.

„Kiek esu informuotas, druska yra sukaupta iš ankstesnio laikotarpio – pastaruoju metu buvo pirkta iš kitur, bet čia reikėtų, kad ministerijos kolegos patikslintų. Kiek žinau, dėl visų sandorių buvo kreiptasi į Nacionaliniam saugumui svarbių objektų komisiją“, – kalbėjo susisiekimo ministras Marius Skuodis.

Vilniaus meras Remigijus Šimašius dar rudenį prašė įvesti sankcijas ne tik trąšoms, bet ir atsisakyti baltarusiškos druskos kelių priežiūrai. Šiandien savivaldybės atstovai teisinasi, kad Vyriausybei neįsiklausius, ji tapo situacijos įkaite. „Nutraukti sutarties legaliai mes kol kas jokių galimybių neturime“, – tarstelėjo Vilniaus miesto tvarkymo ir aplinkos skyriaus vedėjas.

Anot jo, buvo kviesti konkursuose dalyvauti ir kiti tiekėjai, bet šie nepanoro, o rinktis reikėjo tą, kuris siūlo mažiausią kainą. Taigi, kad taip nebūtų, keis konkurso taisykles. „Įtrauksime visas įmanomas priemones, kad druska iš Baltarusijos daugiau nebūtų tiekiama ir naudojama“, – žadėjo G. Runovičius.

Naujų sprendimų nežada ir Vyriausybė. „Svarbus dalykas, kas yra sankcionuota, – kas yra nesankcionuota, jeigu tai teisės aktai leidžia, tai, natūralu, tas yra galima. Jeigu neleidžia, tai to negali būti“, – aiškino M. Skuodis.

Panevėžys jau užsakė druskos iš Afrikos valstybių, o „Kelių priežiūra“ prie didžiulių baltarusiškos druskos kiekių didina užsakymus iš Vokietijos ir Maroko. Tačiau, anot kai kurių Lietuvos merų, net ir perkant afrikietišką druską, laimi Baltarusijos režimas, nes ji į Lietuvą patenka ne oro trasportu, bet per Klaipėdos birių krovinių terminalą, kurio akcininkė – ir Baltarusijos režimo įmonė „Belaruskalij“.

Kazlų Rūdos meras teigia, kad Lietuva patiria nuolatinius pralaimėjimus, nes norėdama nubausti Baltarusiją, jai dar labiau padėjo. O ir, anot jo, vieną diktatorių pakeitė kitas nedemokratinis režimas. Kelininkai pabrėžia – baltarusiškos druskos šiuo metu sandėliuose dvigubai daugiau nei tos, kuri užsakoma kitose valstybėse.