„Šiandien buvo pranešta apie dar kartą pagerintą naujų COVID-19 atvejų rekordą. Pažiūrėjus į atvejų skaičius pagal amžiaus grupes, matome, kad daugiausia COVID-19 užsikrėtimų nustatoma mokyklinio amžiaus (10-19 m.) grupėje (melsva linija). Taip pat daug atvejų yra jų tėvelių (30-39 m. ir 40-49 m.) bei vaikų iki 10 m. grupėse. Ir nors moksliniai duomenys rodo, kad omikron lemia lengvesnę ligos eigą, tačiau tai nėra „paprasčiausia sloga“. Tad svarstau, ar nebūtų verta pagalvoti apie trumpą „peršokimą į nuotolį“. Nes, atrodo, kad ir tam laikas gana tinkamas. Ką tik baigėsi rudens pusmetis, o ir žiemos atostogos (vasario 14-18) nėra „už kalnų“. Gal tai labai nesutrukdytų mokymosi procesui, bet „kreivę paplokštinti“ turėtų“, – feisbuke rašė profesorius.

Kaip jau buvo skelbta, Lietuvoje praėjusią parą nustatytas rekordinis COVID-19 atvejų skaičius – 9490. Ligoninėse šiuo metu gydomi 1139 COVID-19 sergantys pacientai, 93 iš jų – reanimacijoje.

Sveikatos apaugos ministras Arūnas Dulkys teigia [5], kad siekiant įvertinti realią situaciją reikėtų žiūrėti bent jau į paskutinių septynių dienų užsikrėtimų vidurkį.  Ministro teigimu, tai, kad pastarąją parą buvo fiksuoti užsikrėtimų rekordai, gali būti susiję ir su techniniais niuansais suvedant duomenis.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) duomenimis [6], šios savaitės pradžioje aktyvių COVID-19 protrūkių fiksuota 818, prieš tai savaitę – 320.

Vaikams grįžus po žiemos atostogų, didžiausias protrūkių šuolis matomas ugdymo įstaigose.

Šios savaitės pradžios duomenimis, ten registruoti 583 židiniai, didžioji dalis – 79 proc. – pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo įstaigose. Protrūkiai ikimokyklinio ugdymo įstaigose sudaro apie 20 proc., profesinio ir aukštojo ugdymo įstaigose jų fiksuota vos keletas.

NVSC teigimu, šie protrūkiai nėra skaitlingi, vidutiniškai po tris užsikrėtimus.