Šioje byloje dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 metų gegužės 2 dieną priimto nuosprendžio buvo pateikta penkiolika apeliacinių skundų. Nuosprendį skundė ir prokuroras, ir dalis nuteistųjų.

Ilgą laiką Vilniuje veikusio „Smauglių“ nusikalstamo susivienijimo narių taikinyje buvo ne tik nuo valstybės mokesčius slepiantys, bet ir itin turtingi verslininkai.

Lietuvos apeliacinis teismas konstatavo, kad apygardos teismas tinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes ir teisingai pritaikė Baudžiamojo kodekso nuostatas, dalį asmenų pripažindamas kaltais ir dalį išteisindamas dėl jiems inkriminuotų nusikalstamų veikų. Todėl pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis dėl asmenų pripažinimo kaltais liko nepakeista ir netenkinti nuteistųjų prašymai juos išteisinti, taip pat netenkintas ir prokuroro skundas dėl dviejų išteisintųjų pripažinimo kaltais.

Apygardos teismo nuosprendis pakeistas, sumažinant nuteistiesiems paskirtas bausmes. Bausmės nuteistiesiems sumažintos dėl pernelyg ilgos baudžiamojo proceso trukmės ir šio proceso metu nuteistiesiems taikytų įvairių procesinių prievartos priemonių bei kitokių suvaržymų – suėmimo, laikino nuosavybės teisės apribojimo ir pan.

Lietuvos apeliacinis teismas nustatė, kad baudžiamasis procesas nuo ikiteisminio tyrimo pradėjimo iki bylos išnagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme truko apie 10 metų.

Byla pirmosios instancijos teisme nagrinėta penkerius metus, o apeliacinės instancijos teisme – kiek daugiau nei trejus metus. Tokiam ilgam procesui apeliacinės instancijos teisme tik nedidelę įtaką turėjo nuteistųjų ar jų gynėjų neatvykimas į teismo posėdžius.

„Esminės priežastys, lėmusios tokį ilgą apeliacinį procesą, buvo objektyvios ir iš esmės nepriklausė nei nuo proceso dalyvių, nei nuo teismo veiksmų (teisėjų kolegijos sudėtis buvo pakeista du kartus, 2020 m. kovo 16 d. Lietuvos Respublikoje paskelbtas karantinas dėl COVID-19 ligos), tačiau beveik dešimties metų baudžiamosios bylos proceso trukmė yra pagrindas pripažinti, kad buvo pažeista nuteistųjų teisė į bylos nagrinėjimą per įmanomai trumpiausią laiką, taikyti teisingumo principą ir priimti sprendimą skirti nuteistiesiems švelnesnes bausmes“, – pažymėjo teisėjų kolegija.

Šią grupuotę teisėsaugos pareigūnai buvo pavadinę „Mokesčių inspekcija“. Nuo jos narių nukentėdavo nelegalia veikla užsiimantys asmenys – kontrabandinių cigarečių gabentojai, mokesčius slepiantys verslininkai ir kt.

Nuo nusikaltėlių nukentėję asmenys baiminosi kreiptis pagalbos į pareigūnus, nes taip būtų išaiškėjusi jų nelegali veikla. Pagrindiniu grupuotės lyderiu buvo laikomas vilnietis Ričardas Simonaitis, pravarde Proška, kurį prokuroras teismo prašė įkalinti devyniolikai metų. Teismas jam skyrė 12 metų laisvės atėmimo bausmę.

Kitiems susivienijimo nariams skirtos švelnesnės bausmės – nuo 2 iki 7 metų laisvės atėmimo. Šios bausmės yra gerokai švelnesnės nei siūlė skirti prokuroras – teismas pažymėjo, kad šioje byloje pernelyg ilgai užsitęsė teisminis nagrinėjimas ne dėl kaltinamųjų kaltės.

Dalis kaltinamųjų išvengė baudžiamosios atsakomybės, nes buvo išteisinti, o kitiems buvo nutraukta byla dėl to, kad suėjo senaties terminas baudžiamajai atsakomybei.

Vienas nukentėjusiųjų šioje byloje – buvęs futbolininkas Edgaras Jankauskas. Jam priklausantis butas sostinės Antakalnio mikrorajone buvo apvogtas dar 2009 metų sausį.

Nuo grupuotės nukentėjo ir Laisvės atėmimo vietų ligoninės direktoriaus pavaduotojas Renatas Juntonenas, dviejų advokatų šeimos.

Šis Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis kasacine tvarka per tris mėnesius gali būti skundžiamas Lietuvos Aukščiausiajam Teismui.

Apeliacine tvarka nagrinėjamą baudžiamąją bylą sudarė apie 100 tomų, apeliacinės instancijos teismo nuosprendis yra 300 lapų.