„Buvo nustatyti keli esminiai dalykai: pirmas dalykas, neperleidžiamos dviejų mėnesių tėvystės atostogos, kuriais galės pasinaudoti tik tėtis arba mama, antras svarbus aspektas, kad renkantis skirtingus laikotarpius tėvystės ir motinystės atostogoms finansinė išraiška šeimoms būtų palankesnė negu yra pagal dabartinį reguliavimą“, – per spaudos konferenciją trečiadienį sakė M. Navickienė.

Ministrė sakė, jog tikimasi, kad „neperleidžiami vaiko priežiūros mėnesiai sustiprins vaiko ir tėčio ryšį ankstyvajame vaiko gyvenimo laikotarpyje“, taip pat atkreipė dėmesį, kad šiuo dviejų mėnesių laikotarpiu mokama vaiko priežiūros išmoka bus šiek tiek didesnė nei iki vaiko gimimo gautas darbo užmokestis.

M. Navickienės pateiktais duomenimis, šiuo metu 40 proc. vaiko priežiūros išmokų gavėjų antraisiais vaiko auginimo metais buvo vyrai, tačiau vaikus auginti namuose lieka moterys.

„2020 metų Sodros duomenimis, 40 proc. vaiko priežiūros išmokų gavėjų antraisiais vaiko auginimo metais buvo vyrai, bet visi jie apie 90 proc. arba 7,5 tūkst. asmenų dirbo, o vaiku rūpinosi mama. Taigi tėvams bus sudaryta galimybė pasirinkti, ar jie nori vaiko priežiūros išmoką gauti iki vaikui sueis 18 arba 24 mėnesiai, išmokėtų vaiko priežiūros išmokų suma abiem atvejais šeimai būtų tokia pati arba didesnė ir palankesnė, nei yra dabar“, - pažymėjo M. Navickienė.

Vyriausybė trečiadienį pritarė Darbo kodekso pakeitimams [6], pagal kuriuos keičiasi vaiko priežiūros, darbo ir šeimos pareigų derinimo bei darbo santykių reguliavimas. Jei jiems pritars Seimas, pokyčiai įsigaliotų nuo šių metų rugpjūčio.

Vienas siūlymų yra įtvirtinti neperleidžiamas atostogos vaikui prižiūrėti – du mėnesius mamai ir du mėnesius tėčiui. Juos bus galima imti visus iš karto arba dalimis, pakaitomis su kitu iš tėvų, tačiau ne tuo pačiu metu. Jei kuris nors iš tėvų nepasinaudos savo atostogų dalimi, kitas jos perimti negalės ir apmokamų atostogų trukmė sumažės.

Tais atvejais, kai vaiką augina vienas iš tėvų, jis galės gauti išmoką ir už papildomą dviejų mėnesių atostogų dalį.

Taip pat siūloma įtvirtinti naują vaiko priežiūros išmokų modelį: išmoka būtų mokama pasirinktinai, iki vaikui sueina 18 mėnesių – 60 proc. kompensuojamojo uždarbio, arba kol vaikui sueina dveji metai, pirmaisiais metais mokant 45 proc., antraisiais – 25 proc. kompensuojamojo atlyginimo.

Neperleidžiamais atostogų mėnesiais išliktų galimybė dirbti, tačiau papildomai gaunamos pajamos proporcingai sumažintų vaiko priežiūros išmoką. Jei pajamos būtų didesnės už išmoką, ji nebūtų mokama.

Taip pat siūloma pailginti teisę į ne visą darbo laiką darbuotojams, auginantiems vaikus iki 8 metų (vietoj 3 metų). Darbdavys privalės tenkinti darbuotojo prašymą dirbti nuotoliniu būdu, jei jis augina vaiką iki 8 metų (dabar iki 3 metų) ar slaugo šeimos narį arba kartu gyvenantį asmenį, taip pat privalės suteikti nemokamą laisvą laiką darbuotojui, jei jis turi  skubių priežasčių šeimoje ligos ar nelaimingo atsitikimo atveju.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teigimu, dėl šių pataisų papildomai šiemet reikėtų apie 8,5 mln. eurų „Sodros“ biudžeto lėšų.

Pasak ministerijos, siekiant derinti šeiminius ir darbinius santykius, skatinti tėvus bendrai dalintis vaiko priežiūra, įtraukti moteris į darbo rinką ir užtikrinti darbuotojų teisę būti informuotiems apie jų darbo sąlygas, Lietuva į nacionalinę teisę iki 2022 metų rugpjūčio turi perkelti dvi Europos Sąjungos direktyvas.