Už tokias Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo pataisas ketvirtadienį balsavo 112 Seimo narių, prieš nebuvo, o devyni parlamentarai susilaikė: penki „valstiečiai“ Valius Ąžuolas, Jonas Jarutis, Eugenijus Jovaiša,  Dainius Kepenis ir  Asta Kubilienė, du „darbiečiai“ Artūras Skardžius ir Valentinas Bukauskas,  Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ narys Zenonas Streikus ir valdantiesiems priklausantis liberalas Andrius Bagdonas. 

Opozicija tvirtino, kad eidama tokiu išaugusių šilumos kainų naštos mažinimo keliu Vyriausybė pasirinko „itin ribotą antiinfliacinę priemonę“. 

LNK reportažas:

Premjerės Ingridos Šimonytės teigimu, centrinio šildymo paslaugos vartotojai iki šiol buvo diskriminuojami, nes elektros ir dujų kainų augimas buvo pažabotas anksčiau, leidus  gyventojams susimokėti per kelerius metus.

Jos teigimu, PVM už šildymą kompensavimas iš biudžeto yra laikinas, o nuo liepos 1-osios įsigaliojus naujoms kainoms, pasak jos, akivaizdu, kad reikės naujų sprendimų.

„Neatmetu, kad taip pat ir pridėtinės vertės mokesčio lengvatos, tačiau labai prašyčiau neužbėgti už akių tiems sprendimams, kurių reikės tada, kada bus aiškesnės prognozės tiek dėl kainų, tiek dėl ekonominės raidos“, – Seime teigė I. Šimonytė.

Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas konservatorius Mykolas Majauskas pripažino, kad PVM lengvatos dengimas iš biudžeto nėra „pats elegantiškiausias“ sprendimas siekiant sušvelninti infliacijos padarinius.

„Juo yra išleidžiamos viršplaninės pajamos netikslinant biudžeto, nustatomas efektyvus pridėtinės vertės mokesčio tarifas be konsultacijų su Europos Komisija, kaip to reikalauja Pridėtinės vertės mokesčio direktyva, be to, jis įsigalioja atbuline data, kas, matyt, irgi nėra įprasta ir išskiriama viena šildymo rūšis iš eilės visų kitų“, – Seimo posėdyje teigė jis.

Tuo labiau, sumažinus pridėtinės vertės mokesčio tarifą pritaikius kompensaciją visa nauda, nes reguliuojama kaina, atitektų vartotojui.

„Tuo labiau, sumažinus pridėtinės vertės mokesčio tarifą pritaikius kompensaciją visa nauda, nes reguliuojama kaina, atitektų vartotojui“, – pridūrė M. Majauskas.

Jis pabrėžė, kad komitetas kreipėsi į Vyriausybę su prašymu peržiūrėti galiojančią kompensavimo už šildymą tvarką, kuri dabar taikoma 125 tūkst. žmonių ir yra prieinama tik nepasiturintiems.

Pasak parlamentaro, dabar nėra diskriminuojamos kitos šildymo rūšys: „Ar tu dujomis, elektra, malkomis, ar centriniu šildymu šildaisi, kompensacijos yra prieinamos visiems, kurie šildosi skirtingomis rūšimis, tačiau tik tiems, kurie yra nepasiturintys“.

M. Majausko teigimu, Latvijoje kompensacija prieinama 170 tūkst. žmonių, nors ten gyvena 1,5 karto mažiau gyventojų negu Lietuvoje.

Kai kurie parlamentarai priekaištavo, kad paramos gyventojai gali ir nepajusti, nes ji bus labai maža. Be to, pasak jų, ši priemonė būtų diskriminacinė, nes negaliotų besišildantiems elektra, dujomis arba malkomis.

Tačiau Seimas atmetė visus parlamentarų teiktus siūlymus, įskaitant Eugenijaus Sabučio ir Kęstučio Vilkausko pataisą, kuria jie siūlė iš valstybės biudžeto laikinai padengti PVM ir už elektrą, dujas bei malkas.

Premjerės I. Šimonytės teigimu, PVM kompensavimas pasiekia vartotoją tik vienu atveju: kada yra jis taikomas reguliuojamoms kainoms.

„Centrinis šildymas būtent toks yra. Malkos tokios nėra ir, deja, dabartinėje ekonomikoje yra labai daug prekių kategorijų, kurioms per pastaruosius metus yra ištikę dėl įvairių priežasčių įvairūs šokai, kur kainos padidėjo kartais ir tokia yra konjunktūra ir ne faktas, kad nustačius kokią nors lengvatą, ypač kompensavus kainas už praeitį, kokiu nors būdu pamatysime pačios kainos rinkoje pokytį, nes jį nustato paklausa ir pasiūla“, –  aiškino ji.

Nepritarta ir analogiškiems devynių „darbiečių“ bei Lietuvos regionų frakcijos narių Andriaus Palionio ir Jono Pinskaus siūlymams. „Valstiečių“ frakcijos narys Gintautas Kindurys siūlė PVM mažinti suskystintoms dujoms balionuose ir nepriklausomų tiekėjų tiekiamai elektros energijai, bet irgi nesulaukė Seimo paramos.

Seimas nesutiko ir PVM lengvatą šildymui taikyti iki 2023 metų šildymo sezono pabaigos.

Socialdemokratas Eugenijus Sabutis tikino, kad PVM mažinimas turi pasiekti kuo daugiau gyventojų, neskirstant juos „į labiau ar amžiau“ nusipelniusius gauti paramą iš valstybės.

„Galima sakyti, kad Vyriausybės sprendimas labiausiai nukreiptas į urbanizuotas vietas, ypač Vilnių, kur labiausiai susiduria su šildymo kainų augimu, tačiau tai nėra ir neturi būti pretekstas užmiršti ir kitų gyventojų, nes valstybė nesibaigia teis sostinės riba. Pavažiuokime toliau ir matysime individualius namus, kuriuose gyvena tiek jaunos šeimos auginančios mažamečius vaikus, tiek senjorai, bet jiems Vyriausybės siūloma lengvata negalios“, – siūlė socdemas.

Lietuvos regionų frakcijos narys Remigijus Žemaitaitis PVM už centralizuotą šildymą kompensavimu skurstančių žmonių padaugės 1 proc. ar 1,5 proc., atsiras didelė  diskriminacija.

„Darbietės“ Ievos Kačinskaitės-Urbonienės skaičiavimais, pataisos leis sutaupyti  vidutiniškai nuo 4 iki 8 eurų tiems gyventojams, kurie prisijungę prie centrinio šildymo.

„Jie sudaro šiandien bene 50 proc. vartotojų. Tai reiškia, kad kita dalis, dar apie 700 tūkst. vartotojų šis PVM dengimas visiškai neliečia“, – teigė ji.

Finansų ministerija skaičiuoja, kad dėl tokios PVM lengvatos biudžeto netektis sieks 23,3 mln. eurų.

Kompensuodama PVM šildymui nuo šių metų sausio iki šildymo sezono pabaigos valdžia siekia iš dalies sumažinti žmonių finansinę naštą dėl išaugusių sąskaitų.

Dabar centriniam šildymui ir malkoms kūrenimui taikomas 9 proc. PVM, o elektrai ir dujoms – standartinis 21 proc. PVM tarifas.