„Kito ketvirtadienio darbotvarkė patvirtinta, joje yra trys balsavimai dėl Konstitucijos, tai reiškia, kad nepaprastosios padėties  klausimas turės būti bent trumpam sustabdytas, turės būti paliktas bent nedidelis langas, kad būtų galima balsuoti dėl Konstitucijos“, – ketvirtadienį žurnalistams Seime sakė parlamento vadovė.

Nepaprastoji padėtis visoje Lietuvoje įvesta vasario 24 dieną Rusijai pradėjus karą prieš Ukrainą, ji galioja iki balandžio 20-osios imtinai.

Seimo pirmininkė prognozavo, kad nepaprastoji padėtis po balsavimų dėl Konstitucijos bus pratęsta.

„Dėl nepaprastosios padėties kitą savaitę bus priimtas sprendimas, bet aš prognozuočiau, kad ją reikės tęsti pabalsavus dėl Konstitucijos“, – sakė V. Čmilytė-Nielsen.

Dėl nepaprastosios padėties Seime sustojo Konstitucijos pataisos dėl tiesioginių metų rinkimų. Nepaprastosios padėties ar karo padėties metu Konstitucija negali būti taisoma.

Mes esame keblioje padėtyje, nes tiesioginiai merų rinkimai, kiti Konstitucijos pakeitimai taip pat labai svarbūs, ir mes privalome juos išspręsti. Jei darysime neišvengiamą (nepaprastosios padėties) pertrauką, ji bus labai trumpa.

Parlamentas spalį pataisoms pritarė po svarstymo, tačiau šiuo metu negali balsuoti dėl priėmimo. Dėl Konstitucijos pataisų balsuojama du kartus, tarp šių balsavimų turi būti daroma ne mažesnė kaip trijų mėnesių pertrauka.

Konstitucinis Teismas pernai balandį paskelbė, kad tiesioginiai merų rinkimai negalimi nepakeitus Konstitucijos. Šis nutarimas įsigalios 2023 metų gegužės 3 dieną, baigiantis dabar išrinktų merų kadencijai.

Parlamento vadovė tvirtino, kad frakcijos iš principo sutaria dėl tiesioginių merų įteisinimo ir tikėjosi, kad kitą ketvirtadienį balsų nepritrūks. Konstitucijos pakeisti reikia, kad per abu priėmimus už ją balsuotų ne mažiau kaip 94 Seimo nariai.

„Mano žiniomis, dėl principo, dėl modelio iš esmės sutarta, kitą savaitę antradienį dar kviečiu visų frakcijų seniūnus, kad dar kartą pakalbėtume apie Konstitucijos keitimą. Šį Konstitucijos pakeitimą rengiau aš ir labai tikiuosi, kad tas nusiteikimas įteisinti tiesioginius merų rinkimus būtų išsaugotas. Tikiuosi, kad ketvirtadienį nepritrūksim balsų, nes žinom, kad Lietuvos gyventojai laukia tokio Seimo sprendimo“, – kalbėjo V. Čmilytė-Nielsen.

Klausiama, ar nėra pavojinga stabdyti nepaprastąją padėtį kaimynystėje vykstant karui, parlamento vadovė sakė, kad Konstituciją reikia pakeisti artėjant savivaldos rinkimams, bet esant nepaprastajai padėčiai to nebūtų galima.

„Mes esame keblioje padėtyje, nes tiesioginiai merų rinkimai, kiti Konstitucijos pakeitimai taip pat labai svarbūs, ir mes privalome juos išspręsti. Jei darysime neišvengiamą (nepaprastosios padėties) pertrauką, ji bus labai trumpa“, – pažymėjo Seimo vadovė.

Seime taip pat balsavimo laukia Konstitucijos pataisos dėl amžiaus cenzo kandidatuojant į parlamentą sumažinimo nuo 25 metų iki 21-erių, leidimo kandidatuoti praėjus dešimčiai metų po apkaltos.