Už tokį socialdemokratų Juliaus Sabatausko ir Algirdo Syso projektą po patiekimo balsavo 31 Seimo narys, 24 buvo prieš ir 46 parlamentarai susilaikė, tad neužteko balsų, kad jis pajudėtų į priekį.

Parlamentarai siūlė spalio 25-ąją įtraukti į Darbo kodekse nustatytą šventinių dienų sąrašą, taip pažymint visą konstitucingumo raidą. Pagal šį siūlymą, bendras šventinių dienų, kuriomis nedirbama, skaičius būtų padidėjęs iki 14 dienų.

Socialdemokratai šį siūlymą įregistravo po to, kai grupė dešiniųjų parlamentarų pasiūlė vietoj Tarptautinės darbo dienos gegužės 1-ąją šventine skelbti gegužės 3-iąją minimą Abiejų Tautų Respublikos Konstitucijos dieną.

Siūlydami minėti 1791 metų pirmosios rašytinės Konstitucijos Europoje dieną iniciatoriai, daugiausiai konservatorių parlamentarai, iš sąrašo taip pat siūlo išbraukti gegužės 1-ąją, kuri minima kaip Tarptautinė darbo diena.

Savo siūlymą jie argumentavo tuo, kad didinant šventinių dienų skaičių nuostolių patirtų ekonomika, o gegužės 1-osios šventimo tradicijos nėra susiformavusios.

Socialdemokratai sukritikavo idėją, sakydami, kad norėdami iš šventinių dienų sąrašo išbraukti Tarptautinę darbo dieną ir vietoje jos švęsti Gegužės 3-iosios Konstitucijos dieną valdantieji kiršina visuomenę.

Socialdemokratai taip pat laikosi pozicijos, kad atskirai paminint 1971 metų gegužės 3 dienos Konstitucijos dieną „tai reikštų ne tik dabar galiojančio pagrindinio šalies dokumento sumenkinimą, bet ir nebūtų atkreiptas dėmesys ir išreikšta pagarba šiuo metu galiojančiam svarbiausiam šalies dokumentui“.

Anot jų, siūlymas minėti ne vienos, o visos konstitucingumo raidos dieną pabrėžtų demokratinių vertybių svarbą, leistų kurti tradiciją tarp šalies žmonių, kviečiant juos įsigilinti į istoriją, jos aplinkybes ir Lietuvos valstybingumo plėtojimąsi apskritai.

Pagrindinis šalies įstatymas, Lietuvos Konstitucija, piliečių referendume priimta 1992 metų spalio 25 dieną.