„Valiutos kursas susideda iš dviejų valiutų – euro ir dolerio. Investuotojai ieško, kur gauti didesnę grąžą ir jie renkasi, kurią valiutą geriau pasirinkti – eurą ar dolerį. O tos grąžos didele dalimi priklauso nuo palūkanų normų – kokios tos palūkanų normos bus ateityje ir kaip jos keisis. Turime du centrinius bankus – JAV ir Europos. Šiuo metu matome, kad investuotojai tikisi, kad palūkanų normos sparčiau augs Amerikoje“, – aiškino L. Jurkšas.

Nuvertėjęs euras nėra tokia jau bloga žinia. Anot ekonomisto, eurui ir doleriui susilyginus, euro zonos produkcija tampa labiau konkurencinga Amerikoje, o tai skatina didesnes gamybos apimtis. Visas šis procesas teigiamai veikia euro zonos ekonomiką.

„Pačiai ekonomikai, dauguma tyrimų nustatė, kad tai [valiutos nuvertėjimas] yra labiau teigiamas dalykas, nes būtent per eksporto pusę nuvertėjantis euras santykinai atpigina mūsų produkciją kitose šalyse, dėl kurių nuvertėjo mūsų valiuta, pavyzdžiui, mūsų produkcija tampa konkurencingesnė Amerikoje. Jeigu per metus euras nuvertėjo apie 20 proc. prieš JAV dolerį, tai mūsų produkcija tampa apie 20 proc. pigesnė Amerikoje. Todėl gali plėstis gamyba euro zonos viduje ir plečiantis gamybai įmonės samdys daugiau darbuotojų ir didins užimtumą“, – dėstė Lietuvos banko ekonomistas.

Turizmas euro zonoje taip pat gali suintensyvėti dėl atvykstančių amerikiečių.

„Turizmas irgi yra eksportas. Euro zonos eksportas gali plėstis būtent dėl turizmo, nes amerikiečiams atvykti į Europą dabar yra 20 proc. pigiau vien dėl valiutos kurso pokyčių“, – sakė L. Jurkšas.

Jeigu kažkokioje šalyje yra blogiau su ekonomine situacija, tai toje šalyje valiutos kursas krenta ir tai padeda amortizuoti ekonomikos lėtėjimą.

Valiutos kursas krenta kartu su šalies ekonominiais rodikliais ir tai padeda amortizuoti lėtėjančią ekonomiką, nes šalis pradeda daugiau eksportuoti.

„Valiutos kursas yra investuotojų lūkesčių indikatorius. JAV centrinis bankas tas palūkanų normas kelia sparčiau, nes JAV ekonomika atsigauna sparčiau, žemas nedarbo lygis, infliacija, atmetus energetinius išteklius, yra daug aukštesnė negu euro zonoje, todėl JAV centrinis bankas gali sparčiau kelti palūkanų normas. Natūralu, kad doleris dėl to stiprėja. Valiutos kursas yra toks savireguliacijos mechanizmas – jeigu kažkokioje šalyje yra blogiau su ekonomine situacija, tai toje šalyje valiutos kursas krenta ir tai padeda amortizuoti ekonomikos augimo lėtėjimą, nes tuomet įsijungia prieš tai minėtas eksporto mechanizmas“, – aiškino L. Jurkšas.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Deja, bet kritęs kursas kiekvienam euro zonos gyventojui reiškia pabrangusias prekes.

„Jeigu jūs planuojate vykti į Ameriką, tai kainos jums bus didesnės būtent dėl valiutos kurso pasikeitimo. Amerikiečiams pas mus tampa pigiau, bet mums vykstant į Ameriką darosi brangiau. Žiūrint iš infliacijos pusės euro kritimas pabrangina ir tas importuojamas iš kitų šalių prekes“, – teigė L. Jurkšas.

Euro kursas priklauso nuo situacijos JAV ir euro zonos ekonomikose.

Valiutos kursas nėra centrinio banko tikslas. Mes priimame jį tokį, koks jis yra.

„Dažniausiai ekonomistai sako, kad geriausia valiutos kurso prognozė yra tokia, kokia ji yra dabar. Net ir centriniai bankai, kurie daro makro ekonomines prognozes, dažniausiai traukia dabartinį valiutos kursą, nes jį prognozuoti – labai sudėtinga. Yra veiksniai, galintys lemti, kad valiutos kursas silpnės, pavyzdžiui, ir toliau blogėjanti situacija euro zonoje, prastesni vartotojų ir įmonių lūkesčiai. Tada valiutos kursas galėtų ir toliau smukti. Tačiau gali būti ir atvirkščiai, pavyzdžiui, recesija Amerikoje. Jeigu ten situacija prastėtų, euro kursas galėtų stiprėti“, – tvirtino L. Jurkšas.

Centriniai bankai valiutos kursų kaitalioti negali, nes pasaulio ekonomikoje kiltų chaosas. 

„Išsivysčiusių šalių centriniai bankai tokiais dalykais neužsiima. Pavyzdžiui, nuspręstų Europos centrinis bankas, kad jam reikia stipresnio ar silpnesnio valiutos kurso, tai tą patį galėtų padaryti ir JAV centrinis bankas ir tuomet gautųsi tokia kova, kuri nebūtų niekam naudinga. Valiutos kursas nėra centrinio banko tikslas. Mes priimame jį tokį, koks jis yra. Natūralu, kad valiutos kurso kaita paveikia ekonomikos augimą ir infliaciją, o pagal tai centrinis bankas priima sprendimus“, – komentavo ekonomistas.