„Kaltų tikrai bus ieškoma, bet svarbiausia – ne ieškoti kaltų, o padaryti išvadas. Šiuo atveju užtvanka buvo Panevėžio miesto nuosavybė. Jie planavo ją rekonstruoti, buvo pasidarę projektą. Užtvanką prižiūri savivaldybės įmonė „Panevėžio keliai“. Tai yra savivaldybės turtas ir ji turi užtikrinti techninę priežiūrą. Paprasčiausias patarimas būtų pakelti šliuzą ir išleisti truputį vandens, kad nesusidarytų tas spaudimas. Tai yra geras signalas. Kol kas likimas leido išvengti didelių nelaimių“, – kalbėjo S. Gentvilas.

Pasak ministro, sunku užtikrinti Lietuvoje esančių užtvankų saugumą, nes didžioji jų dalis nepriklauso niekam arba yra valstybės nuosavybė.

„Aplinkos ministerija tai mato kaip ekologinę problemą dėl to, kad yra sustabdyta žuvų migracija gražiausiose Lietuvos lašišinėse, upėtakinėse upėse. Jos tampa prūdais ir ten veisiasi karosai, o jeigu upėje veisiasi karosas, tai ji patapo ežeru. Tai sužlugdo kraštovaizdį. Yra ir saugumo problema. Mes esame pasidarę komercinį upių sąrašą iš tų 1 300 upių, kur yra didžiausios ekologinės problemos ir mes jas esame išsireitingavę iš ekologinės pusės, bet ne iš saugumo. Problema ta, kad iš tų užtvankų, kurias mes žinome, 100 užtvankų yra hidroenergetikos nuosavybė ir hidroenergetikai yra atsakingi už jų priežiūrą. 300–400 užtvankų yra savivaldybių nuosavybė, kaip ir Panevėžyje. O likusios yra arba be šeimininko, arba valstybės nuosavybė“, – teigė S. Gentvilas.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Aplinkos ministerija gauna savivaldybių prašymų nugriauti užtvankas, tačiau Penevėžys tokio prašymo pateikęs nebuvo.

„Mes, aplinkos ministerija, esame nusimatę griovimo sąrašą. Pirmąją užtvanką Salantuose nugriovėme pernai metais, dabar planuojame sugriautinų arba taisytinų sąrašą, kuriame jau yra Jūros upės Balskų užtvanka. Pačios savivaldybės irgi yra pateikusios prašymus nugriauti savo užtvankas, esančias jų miestuose ir miesteliuose, bet Panevėžio tame tarpe nebuvo“, – tvirtino S. Gentvilas.

Savivaldybės yra ta pati valstybė, jeigu jos turi užtvankų, turi imtis ir jų tvarkymo.

Užtvankų griovimui yra numatytas finansavimas, tačiau visų Lietuvoje esančių užtvankų nugriauti nepavyks. Pasak ministro, kiekviena savivaldybė turi rūpintis jos teritorijoje esančiomis užtvankomis ir jas tvarkyti arba nugriauti.

„Grigiškėse yra lašišinis Vokės upelis, kuris yra uodų dauginimosi pelkė miestelio centre. Mes tikrai turime išlaisvinti šitą upę, dėl to jau dabar pasiruošėme paramos tvarką, Vilniaus savivaldybė daro turto vertinimą. Galbūt išpirkinės iš privataus savininko šitą užtvanką ir nugriaus. Anykščiuose yra Šventoji, kuri užtvenkta ir ten likę keli metai iki nelaimės. Mes su Anykščiais nuolat bendraujame, kad jie ryžtųsi nugriauti šitą užtvanką, nes jie yra jos savininkai. Atvejis po atvejo einame per tas užtvankas ir siūlome. Griovimui yra numatyta ir europinių pinigų, ir valstybės pinigų, bet visų užtvankų mes neturime galimybių nugriauti. Savivaldybės yra ta pati valstybė, jeigu jos turi užtvankų, turi imtis ir jų tvarkymo. Nėra taip, kad turiu užtvanką, o tik centrinė valdžia turi ją kompensuoti“, – aiškino ministras.