Pasak jos, dėl atidėjimo Seime laukia rimta diskusija.

„Diskusija kils dėl atidėjimo, šiuos pasvarstymus jau reagavo ir kitos įmonės, kiti rinkos dalyviai, ne tokie „sėkmės džentelmenai“ kaip „Perlas Energija“, bet rimtos kompanijos. Tai nėra optimalus sprendimas, bet norėčiau sulaukti Vyriausybės pasiūlymo ir mes svarstyme juos Seime ir bus priimtas sprendimas. Laukiu, kad bus rimta diskusija“, – trečiadienį LRT radijui sakė Seimo pirmininkė.

„Manau, kad reikia svarstyti, klausimas ir kokiam terminui, ir kokios būtų to sąlygos“, – pridūrė ji.

I. Šimonytė LRT radijui antradienį sakė, kad trečiasis liberalizavimo etapas bus atidėtas trejiems ar net ketveriems metams, o per šį laiką bus instaliuota pakankamai vietinės gamybos iš atsinaujinančių išteklių pajėgumų kad rizika dėl kainų šoko būtų kuo mažesnė.

Manau, kad reikia svarstyti, klausimas ir kokiam terminui, ir kokios būtų to sąlygos.

Apie 400 tūkst. trečiojo etapo vartotojų, suvartojančių iki 1000 kWh elektros per metus, nepriklausomą tiekėją pagal galiojančią tvarką turi pasirinkti iki gruodžio 18 dienos, o baigti rinkos liberalizavimą buvo numatyta iki 2023 metų sausio.

Seimo pirmininkė taip pat kalbėjo, kad eilinėje Seimo rudens sesijoje kainų šuolis bus vienas svarbiausių, prioritetinių klausimų. Anot jos, didžioji dalis lėšų turės būti skirta šildymo ir elektros kainų kompensavimui.

„Laukiame Vyriausybės pasiūlymų detalių, tuomet, matyt, bus atsakyta į visus klausimus, bet neišvengiama liūto dalis to, kas galėtų būti skirta įvairioms svarbioms sritims, šių metų rudenį turės būti skirta kompensavimui aukštų šildymo, elektros kainų, tai neišvengiama, tą šoką būtina sušvelninti“, – sakė V. Čmilytė-Nielsen.

Ji taip pat kalbėjo, kad energetikos srityje Lietuvai reikėtų didesnės integracijos su kitomis valstybėmis regione, pavyzdžiui, Švedija.

„Švedija pakankamai tvirtai jaučiasi, turint galvoje, kad tiek branduolinė energetika, tiek atsinaujinantys energetikos šaltiniai ten labai išvystyti. Ir savimi pasirūpina, ir gali parduoti energiją kitoms valstybėms, tai yra pakankamai netolygus regionas, kalbant apie energetiką“, – sakė Seimo pirmininkė.

„Tai viena sritis, kur integracijos tarp valstybių reikia didesnės, apie tai daug kalbėjome, čia matyt Šiaurės šalių indėlis ir verslų bendradarbiavimas yra labai svarbus, kadangi turi didžiulę patirtį plėtojant atsinaujinančią energiją, bet žinoma, tie sprendimai nėra pasiekiami per savaitę ar mėnesį. Bet kryptis yra aiški – visiška atsisakymas priklausomybės nuo Rusijos energetikos šaltinių, dėl to abejonių nėra, tai vienintelė kryptis ir reikia kuo greitesnių sprendimų“, – pridūrė ji.

Šiuos klausimus Seimo pirmininkė šią savaitę aptarė Kaune Baltijos ir Šiaurės šalių (NB8) parlamentų pirmininkų, vicepirmininkų susitikime.