Anot krašto apsaugos ministro, besibaigiant jau septintam karo mėnesiui tai pirmiausia rodo:

„Rusija neturi kitų galimybių laimėti trijų dienų karo“, – sakė Arvydas Anušauskas.

Regis, karas turėtų užsitęsti.

Kadangi ši dalinė mobilizacija veikiausiai apims visą Rusijos teritoriją, įskaitant ir Kaliningradą, reaguoja ir Lietuva. Pakeliamas mūsų kariuomenės budrumo lygis.

„Greitojo reagavimo pajėgos turi būti kareivinėse, pasiruošę per tam tikrą laiką reaguoti, jei reikės“, – tęsė A. Anušauskas.

Anot ministro, tokia reakcija – įprasta, jei kaimynystėje vyksta mobilizacija. Taip pat bus svarstoma papildoma Lietuvos karinė parama Ukrainai ir ar aktyviajame rezerve esančius žmones kviesti į papildomus mokymus.

„Jeigu įvyktų kažkas labai neįtikėtino. Tačiau visa Rusijos veikla yra nukreipta į karą su Ukraina“, – teigė kariuomenės vadas Valdemaras Rupšys.

Su 300 tūkst. papildomų žmonių Rusija bandys kamšyti skyles puolime. Sandėliuose šautuvų dar turi, bet sunaikintos technikos neužkamšysi.

„Nesakau, kad ukrainiečiai sunaikino viską, bet naudoja 80 proc. sausumos kariuomenės karinės technikos“, – sakė A. Anušauskas.

Kadangi rezervistai – ne profesionalai kontraktininkai, jie greičiausiai bus nemotyvuoti.

„Bijau, kad nebūtų kaip Antrojo pasaulinio karo metais, kai yra devyni kariai, bet tik vienas šautuvas. Gal tokio momento nebus, bet link to einama“, – kalbėjo V. Rupšys.

Svarstoma, kad iš esmės situacija fronte nepasikeis, bet gali leisti rusų kariams situaciją stabilizuoti – neleisti Ukrainos pajėgoms judėti taip sparčiai, kaip norėtų.

„Rusijai tai reiškia, kad dabar į karą įsitrauks vis daugiau žmonių, nes reikės daugiau patrankų mėsos. Tai bus jaunuoliai, kurie nėra pasirengę“, – sakė Gitanas Nausėda.

Tad ką jie iš tikrųjų ten veiks, įvardinama keturiais žodžiais.

„Jie mirs už V. Putiną“, – teigė A. Anušauskas.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Žodis dalinė veikiausiai skirta vidinei auditorijai, nes slaptą mobilizaciją V. Putinas jau ir taip vykdė. Tačiau dabartinis sprendimas paliečia ir tokius miestus, kaip Maskva ar Sankt Peterburgas, kur V. Putino negerbėjų yra kiek daugiau.

„Tai yra tiesioginio didžiulio karo Europoje eskalacija. Tai – nauja karo fazė“, – kalbėjo D. Grybauskaitė.

Aš labai tikėčiausi, kad kai tu nenori karo, tu nebėgi iš Rusijos, o eini į aikštę ir protestuoji.

Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas baiminasi, kad ilgo karo nenorintys Vakarų lyderiai gali stumti Volodymyrą Zelenskį į derybas.

„Labai noriu išvengti scenarijaus, kad dabar atsirastų koks nors kranelių užsukinėjimas, jog būtų vedamos derybos. Dabar turime duoti dar daugiau ginkluotės“, – sakė Laurynas Kasčiūnas.

G. Nausėda pirmadienį šaukė Valstybės gynimo tarybą.

„Parama Ukrainai šiandien yra gyvybiškai svarbi“, – teigė G. Nausėda.

Dalis Rusijoje domisi, kaip pabėgti ir išvengti mobilizacijos, o socialiniuose tinkluose iš to jau šaipomasi.

Baltijos šalys ir Lenkija sienas rusams užvėrė nuo šio pirmadienio. Paliko išimtį politiniams pabėgėliams. A. Anušauskas sako, kad sienos turėtų likti uždarytos, nes tai nėra bėgimas nuo politinio persekiojimo. Latviai taip pat pareiškė, kad bėgantiems nuo mobilizacijos išimčių nebus.

„Aš labai tikėčiausi, kad kai tu nenori karo, tu nebėgi iš Rusijos, o eini į aikštę ir protestuoji“, – tęsė L. Kasčiūnas.

Ar taip bus, anot politologo, priklausys nuo to, kas bus mobilizuoti.

„Jeigu palies labai plačius visuomenės sluoksnius, tai tas gali sukelti protestus“, – kalbėjo politologas Alvydas Medalinskas.

Rusijos visuomenės palaikymas karui Ukrainoje iš esmės yra visuotinis, bet iki šiol tai sėdinčių prie televizoriaus ir besiklausančių V. Putino nelietė.